infa.lt

Iš meilės mes prarandame žadą, raustame, mikčiojame ir sakome neįprastus žodžius, kuriame eiles, negalime užmigti naktimis, nekalbant jau apie kitus dalykus. Visiems šiems romantiniams dalykams paaiškinti yra įprasti, moksliniai atsakymai.

Dopaminas

Pagrindinė meilės medžiaga – dopaminas – malonumo hormonas. Jis susijęs ne tik meile, o taip pat ir su kur kas mažiau naudingais dalykais, kaip narkotikai, lošimo manija ir pan. Taip. kad. geriausiai jį iššaukti, žinoma, meile. Kai žmogus įsimyli būtent dopaminas pakelia nuotaiką, pripildo įsimylėjėlius energija. Ir jis gi dažnai sukuria absurdišką, tačiau pagal biologų vertinimus natūralų, orientuotą į tikslą, elgesį. Žodžius „Tu turi būti mano!“ iš tikrųjų galima pakeisti: „Tu skolinga man dopaminą!“. Su laiku dopamino kiekis sumažėja, tačiau ir ilgalaikiai santykiai išsaugoja jo gamybą jau mažiau psichopatiniame lygmenyje.

Oksitocinas

Antrasis pagal svarbą cheminis meilės junginys – oksitocinas – švelnumo hormonas. Būtent šis hormonas priverčia įsimylėjėlius apsikabinti, bučiuotis ir nuolatos vienas kitą liesti. Jis, beje, dar vadinamas tėviškos meilės hormonu, nes jo lygis pakyla virš ribos naujagimių mamoms, ir dalinai pas tėvus, sumažindamas jų vyriškumą, tačiau tai jau kita istorija.

Testosteronas

Testosteronas pelnęs vyriškojo (mačo) hormono šlovę, tokio pasiekiamo tik išrinktiesiems vienetams su plaukuota krūtine. Tačiau jo lygmuo organizme visiškai neišvengiamai pakyla ne tik įsimylint vyrams, tačiau ir moterims. Jis išsilieja, be kita ko, gausiu seilių išsiskyrimu, todėl manoma, jog neišleidžiant seilių iš burnos (nesispjaudant), padidėja seksualinis potraukis.

Noradrenalinas

Dar viena sudedamoji dalis, tiesa, dar galutinai nepatvirtinta – tai noradrenalinas. Streso hormonas, o kas gi nesutiktų, jog įsimylėjimas – tai stresas? Dėl noradrenalino pagreitėja širdies plakimas ir, greičiausiai, būtent jis yra pakilusios kūno temperatūros ir jaudulio išvydus savo meilės objektą, priežastis. Drėgni delnai, išdžiuvusi burna ir, svarbiausia, tas jausmas, kai „pilve skraido drugeliai“, atsiranda būtent noradrenalino dėka.

ASK

Pagrindinis audinių suderinamumo kompleksas – tai genų rinkinys, atsakingas už ląstelių paviršiaus molekules. Būtent jis panaudojamas apsaugai nuo išorinio poveikio. Jie išsiskiria per prakaitą, kūno kvapą ir seiles. Ir štai, kai žmogus uoslės dėka pajunta šiuos genus, jis jaučia potraukį, ir kuo didesnis skirtumas šiuose genuose, tuo stipresnį. Reikėtų patikslinti, kad tai ne feromonai.

Feromonai ar ne?

O feromonai – tai, ką visi ir taip žino, tačiau galima ir pakartoti. Tai tokie cheminiai signalai potencialiam partneriui, kurie žadina jo potraukį. Tačiau, tarp kitko, tai dar iki galo nepatvirtinta teorija. Štai vabzdžiai juos tikrai turi, o su žmonėmis – neaišku. Kad ir kaip bebūtų, feromonai ar ne feromonai, tačiau kvapai ir uoslė vaidina didelį vaidmenį meilėje. Neatsitiktinai merginos dėvi mylimųjų marškinėlius ir marškinius, o vyrai…. viduramžiais gaudydavo mylimųjų nosinaites.

Visa tai nereiškia, kad nuo paties mylimojo meilė visiškai nepriklauso. Juk visi šie minėti procesai nepasileidžia savaime su bet kuo, antraip viskas būtų pernelyg paprasta.