infa.lt

Facebook nuotr.

Mane buvo užblokavę už įrašą apie lietuvišką BLM. Pasirodo, tai rasizmas, prieštarauja Bendruomenės taisyklėms, dėl ko 24 valandas negalėjau rašyti ar komentuoti. Per ši laiką man susikaupė šiokių tokių minčių.

Kryptis, kuria FB reguliuoja visuomenės dialogą, veda prie to, kad leftistai okupuoja miestų rajonus, kelia riaušes, šaudosi ir griauna paminklus. Mes negalime kaip nors griežčiau apie tai atsiliepti, nes tai pažeis „Bendruomenės taisykles“. Taigi, kol esame FB, mes sėdime puode, kur mus pamažu išverda.

Apskritai, visas tas visuomeninis dialogas man pradeda priminti porno filmą. Mėgstate gerą porną, tokį truputį iškrypusį? Tai štai, Lietuva ar Vakarų civilizacija yra atsidūrusi ant menčių, kur ją iš skirtingų pusių apsupę drūti vyrai, tenkinantys gulinčią moterį prieš jos valią.

Iš pradžių glamonėja, kaskart į vis intymesnes vietas, po to kaišioja penius ir ragina „nagi, pirmyn, tau patiks“. Moteris pamažu netenka jėgų ir tada prievartautojai daro ką nori – varo per visus galus. Ji tik kūkčioja, tačiau juk ne paslaptis, kad iškrypusio sekso mėgėjams tokios vaitonės tik stiprina erekciją.

Taip matau ką su mumis daro leftistai. Jiems galioja vienos taisyklės, mums visai kitos. Čia vyksta rungtynės, kur teisėjas žaidžia vienos iš komandų pusėje. Leftistai mėgaujasi mūsų bejėgiškumu, kiekvienas pažeminimas ar išprievartavimas jiems suteikia pasitikėjimo ir, žinoma, paskatina patratinti civilizaciją dar labiau iškrypusiu būdu.

Anksčiau tokie dalykai nebūtų praėję, nes juos paprasčiausiai užmuštų, o visi tik plotų. Tačiau ne tie laikai. Ar galime atsiginti be smurto?

Galime. Laikas suprasti, kad dialogas su tomis kiaulėmis neįmanomas. Kiaulių vieta tvarte, o jeigu kiaulės laikomos namuose, tai ir namai pavirs tvartu. Arba draugas Šarikovas, arba civilizacija.

Mums reikia užsidaryti ir baigti su jais diskusijas. Jeigu lįs kažką aiškinti, ramiai išvadinkime juos kiaulėmis ir ginkime šalin. Svarbu nerodyti įkaitintų emocijų, nes juos tai užveda. Kai liksime jiems abejingi, nesidalinsime bendra erdve, jie negalės jos užteršti.

Dėl šios priežasties mums reikia palikti Facebook. Buvimo čia baigtis man tapo aiški – patys pavirsime kiaulėmis. Mus protarpiais vis tratins, mėgausis mūsų vaitojimais ir prašymais būti žmonėmis. Dėl to artimiausiu metu pereisiu į Minds com. Kai susikursiu profilį, pranešiu kaip mane rasti.

Manau, kad vienintelis būdas išsaugoti civilizaciją – atsiriboti nuo jėgų, kurios ją griauna. Štai mes atsiribojome nuo Rusijos po Krymo agresijos – gyvenimas šalyje tapo daug ramesnis ir stabilesnis. Dabar mums reikia atsiriboti nuo vidaus barbarų. Tik tokiu būdu jie čia nesugriaus visko iš eilės.

Ilgainiui, manau, vienintelis būdas išlikti – tai pereiti į kokybiškesnį dvasingumą, kuris įpareigoja kurti gėrį ir netoleruoti blogio. Be šito vidinio įsipareigojimo neturėsime gerų žmonių, neturėsime kas drąsiai stotų prieš civilizacijos priešus, todėl amžinai liksime pažeidžiami.

Dar paminėsiu vieną priežastį, kuri privertė leftistus sukilti prieš civilizaciją. Net trečdalis amerikiečių neturi santaupų. Tokie paprastai iki ausų įklimpę į skolas. Kaip jaustumėtės, ką darytumėte, jeigu gyvenate varganai, o skolų kupra visad tik auga?

Dešinieji kalba labai jau neskaniai – turi susiimti, daryti kažką doro, dirbti ir užsidirbti. O jeigu civilizacijoje nėra priesako sukurti iš savęs kažką doro? – Tuomet belieka kaltinti sistemą, kur vieni be saiko turtėja, o kiti murkdosi skurde.

Štai ir priežastis, kodėl daliai vakariečių tokie patrauklūs pasiūlymai išbuožinti turtinguosius, sugriauti paveldą, įvesti lygybę. Taip jie mažų mažiausiai atsikratytų skolų. Neseniai pasirodė BLM reikalavimas – baltieji turi mokėti juodiesiems kontribucijas už vergovę ir rasinę diskriminaciją, neva besitęsiančią iki mūsų dienų. Štai ir motyvas toms riaušėms, štai kodėl jas lydi padegimai ir plėšimai. Kuo ne „Džokeris”?

Dar kartą priminsiu, kad mes negalime išlikti žmonėmis, jeigu pasiliksime erdvėse, kurias kontroliuoja leftistai. Taip prieisime jų mums numatytos baigties. Antra, su jais nėra ko diskutuoti, nes jie kaip kiaulės žmogaus pavidalu neturi sąžinės, teisingumo jausmo, niekuomet dėl nieko nesijaus suklydę, kur tik galės pertemps paklodę į savo pusę.

Apsimesdami, kad tai dialogo verta visuomenės dalis, užtikrintai liksime basi ir be kelnių.

Pirmos dalies pabaiga.

 „Ką nuveikus po gero porno?”

Taigi Lietuvos naikintojai pasiguldo mus ant menčių ir smagiai paturi. Visko visiems gali nutikti, tačiau ne visi teisingai reaguoja po tokio pažeminimo.

Daugelis krikščioniškai puola atleisti ir pamiršti. Nedora pikta užantyje laikyti. 2014 metais vienas ukrainietis, tuo metu, kai rusai užiminėjo Krymą, man rašė, kad jis … atleidžia agresoriams… Visai kaip Jėzus ant kryžiaus: atleisk jiems, nes jie nežino ką daro!.. Teko ukrainietį paprotinti, kad tai nesveika: atleisti galima tik tada, kai skriaudikas gailisi ir daugiau taip nedarys.

Mūsų porno filmo tęsinys turėtų būti serija iš veiksmo filmo kategorijos. Pamenate, indėnas Vinetu vaikosi blogiečius kaubojus po prerijas tol, kol juos prigauna ir romantiškai paskerdžia.

Bėda ta, kad pilietinės visuomenės atmintis blogiui labai jau trumpa. Kai koks nors politikas ar veikėjas pasityčioja iš visuomenės, niekas nepriima asmeniškai, todėl po trumpo laiko tas ir vėl tratina visuomenę. Supratę, kad niekas to niekšo nestato ir nestatys į vietą, dalis žmonių apsisaugojimo sumetimais pereina į baugintojo pusę ir padeda jam terorizuoti kitus. Šiuo atveju tampa leftistais ir atsigręžia prieš tautos paveldą.

O atmintis blogiui turi būti kaip pas grafą Montekristą. R.Šimašius turi žinoti, kad pasityčiojimas iš tautos neturi senaties ir, kad yra tokių žmonių, kurie paskyrė savo gyvenimą pastatyti jį į vietą. Jie vis kels į viešumą Šimašiaus pasityčiojimo faktą, niekuomet neleis „suprasti ir atleisti”.

Šią taktiką taikiau N.Venckienės atvejui. Jei pamenate, kėliau jos reikalą ir 2014, ir 2016 metais – tuomet, kai visi jau buvo šią istoriją pamiršę. Tada aiškiai mačiau, kad valdžia tokio pilietinio atkaklumo nesitikėjo ir neturėjo prieš jį priešnuodžių.

Viso labo mėgino išjuokti, kad tai jau seniai nusibodę ir kad su šia tema nieko daugiau nebesužavėsiu. Tačiau visuomenės dėmesys pamažu grįžo, toliau sekė teismai Amerikoje dėl ekstradicijos, parsivežimas ir bandymas ją nuteisti.

Tačiau dabar kažkaip jau nesitratija valdžiai ta Venckienė. Išsamiai rašiau, kad po parsivežimo visi mėginimai ją pamokyti virsta šnipštu, gaunasi tik pažeminimas pačiai valdžiai. Dabar jau man Venckienės teismas teikia erotinį pasitenkinimą (o ir ji pati į teismus vaikšto aiškiai patenkintu veidu) – tai kas gi čia ką dabar tratina?

Dabar viršuje patvoriniai. Neseniai klanas nuėmė Venckienei apykoję, dabar tempia gumą peržiūrėti grobimo įrašą ir pasiaiškinti kas gi ten grobimo metu prieš ką smurtavo. Teisėjo vietoje ir aš neskubėčiau į tokį teismo posėdį.

Tačiau vien erotinio pasitenkinimo man maža. Nesustosiu tol, kol kaltieji neatsakys prieš įstatymą. Nusikaltimai ten rimti kaip reta, nebus ramybės šalyje kol tokius dalykus išdarinėjantys nusikaltėliai išsisuks nuo bausmės.

Taigi mūsų filmo pabaiga turi būti tokia, kai keršytojas išsitraukia peilį ir prismeigia porno herojui peliuką.

Tas peilis – tai teisingumo kardas. Niekas taip greitai nenuleidžia įžūlautojui erekcijos kaip aštrus įrankis prie falo.

Tokia grėsmė kaipmat išsklaido erotines svajas ir prievartautojo pimpis kaipmat suglemba.

Aurimas Guoga. Facebook