infa.lt

Safaris mieste. Nairobis. | Reuters nuotr.

Naujasis koronavirusas ir jo sukelta pandemija lėmė didelius pokyčius mūsų planetos biosferoje. Visuotinis žmogaus veiklos nuosmukis, ypač kelionių srityje, keičia mus supantį pasaulį. Tokias visuotinės saviizoliacijos pasekmes kai kurie žmonės pradėjo vadinti „Didžiąja pauze“.

Tačiau grupė mokslininkų iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Danijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Italijos, JAV, Kanados ir Saudo Arabijos pasiūlė savo terminą – antropozė ir paragino kuo aktyviau panaudoti situaciją, kad būtų išsamiai ištirtas žmogaus poveikis gamtai.

„Negalime praleisti progos – pirmą kartą globaliu mastu – išmatuoti, kokiu lygmeniu laukinę gamtą veikia šiuolaikinis žmonių mobilumas, kuris ne visada gali būti akivaizdus ar tikėtinas“, – rašoma žurnale „Nature Ecology & Evolution“.

Šiandien Žemė randasi ant šeštojo, masinio rūšių išmirimo per savo biosferos istoriją, slenksčio. Antropouze leidžia įvertinti, kokio masto gali būti žmogaus indėlis į šį globalų vyksmą, ir imtis priemonių biologinei įvairovei išsaugoti.

Biologai pastebi, kad dėl tragiškų pandemijos padarinių žmonėms, daugelis planetoje gyvenančių rūšių pradėjo jaustis laisviau, tačiau kitos, atvirkščiai, patiria precendento neturintį spaudimą. Dabar daugybė nykstančių gyvūnų yra naikinami brakonierių.

To priežastis, pasak veikalo autorių, yra ekonominiai sunkumai, kurie ypač sudėtingi kai kuriuose planetos regionuose ir lemia vis didesnį gamtos išteklių naudojimą.

Tačiau antropouzė tyrinėtojams suteikia unikalią galimybę – suprasti, kiek gyvūnijos judėjimo ir migracijų maršrutai priklauso nuo žmonių buvimo ir jų sukurtų struktūrų. Šios dienos aplinkybės yra idealios mokslininkams, atliekantiems lauko tyrimus.

Mokslininkai paragino suteikti „žalią šviesą“ specialistams, judėjimo visame pasaulyje apribojimų fone, kad būtų galima išsamiai ištirti antropouzę ir jos poveikį tiek laukinei gamtai, tiek galiausiai žmonėms.