• Naujienos
  • Apie infa.lt
  • Rinkmenos
  • Galerija

infa.lt

Jolanta Blažytė. Pabėgti nuo… socializmo

Jolanta Blažytė. Pabėgti nuo… socializmo

23 birželio
13:56 2020
Jolanta Blažytė

Facebook nuotr.

Dar vakar pasidalinau informacija apie tai, kad kone pusė konformistinėje Vakarų visuomenėje užaugusių piliečių užsimanė gyventi socialistinėje santvarkoje. Informacija šokiravo taip, kad, kaip sakoma tokiais atvejais, prieš akis prabėgo visas gyvenimas. Na, ne visai visas, o tik toji dalis , kurią pati praleidau gyvendama „brandaus socializmo“ laikotarpyje.

Taigi dalinuosi padrikais „socialistiniais“ prisiminimais, kurie vakar „prabėgo prieš akis“.

Ankstyvoji vaikystė

Tėvų beveik nematydavau, nes jie labai daug dirbo. Socialistinė ekonomika buvo unikali tuo, kad vieni dirbo daug, kiti ‚voliojo durnių“, bet visi gaudavo maždaug vienodus atlyginimus, taip vadinamus okladus. Mano tėvai priklausė tai „populiacijai“, kuri dirbo daug. Mama darbavosi vieno Kauno restorano vadovės pareigose. Atrodytų – oho kokia karjera. Plius dar priėjimas prie „deficitinių“ žinelių, majonezo ir pieniškų „sosiskų“.

Deja, už tas „sosiskas“ reikėjo užsimokėti labai brangiai – atimtu iš šeimos laiku. Mat tame restorane, kuriam vadovavo mama, „darbavosi“ ir nemažai tinginių, kurie į darbą ateidavo tik atsiimti savo „oklado“. Todėl mamai reikėjo dirbti ir už juos – savaitgaliais ir naktimis plauti indus, valyti stalus ar net kalinėti „kietų bičų“ išdaužytus langus. Atleisti tinginį ar girtuoklį ir į jo vietą susirasti kitą darbuotoją – tokių galimybių socializme beveik nebuvo.

Dėl didelio tėvų užimtumo daug laiko tekdavo praleisti senelių sodyboje. Tiesa, seneliai taip pat labai daug dirbo – ir savo ūkyje ir kolūkio laukuose – todėl visas jų rūpestis manimi apsiribojo stebėjimu, kad neįkrisčiau į šulinį ar į kiaulių jovalą. O toliau – „laisvė papūgoms“.

Socialistinė mano vaikystė būtų buvusi tiesiog nuostabi, jei ne tie ilgi žiemos vakarai…. Tada seneliai lygiai 21.00 val įsijungdavo radiją… Iki šiol atsimenu tą iš traškančio tranzistoriaus sklindančią frazę: „kalba Amerikos balsas iš Vašingtono“. Matydavau į tolį nukreiptas senelės akis. Supratau, kad ji vis laukė. Laukė „amerikonų“, kurie ateis ir išvaduos.

Kartais senelė paimdavo senų nuotraukų albumą ir savo grublėta ranka glostydavo man nepažįstamų žmonių veidus. Vėliau sužinojau ir tų žmonių istorijas: „tie buvo išvežti… Tie grįžo… tie negrįžo… tą sovietai nukankino kalėjime… tas buvo nušautas ir numestas miesto aikštėje…“.

O dar vėliau sužinojau, kad socializmas buvo pats brangiausias žmonijos projektas, kainavęs milijonus. Ne, ne dolerių ar eurų. O žmonių gyvybių.

Mokykla

Tik atėjusi į pirmą klasę sužinojau, kad turiu dar vieną senelį – mat esu tokio Vladimiro Iljičiaus anūkė. Sužinojau, kad tik socialistinės revoliucijos vadui Iljičiui turiu būti dėkinga už tokią gražią vaikystę. Dar sužinojau, kad visi tie žmonės, kurių nuotraukose įamžintus veidus glostė mano senelė, yra baisūs liaudies priešai. Nebesupratau nieko. Bandydavau klausti mamos, bet mama tylėjo…

Galiausiai priėmiau sprendimą šią temą nukišti į atokiausius pasąmonės kampelius ir jos daugiau nebegvildenti. Ir turbūt todėl labai nemėgau istorijos pamokų. Vaikiška širdis jautė, kad ten kažkas nešvaru. Todėl per istorijos pamokas tiesiog spoksodavau į musių nutupėtas lempas, grauždavau parkerio kotą ar ieškodavau kitų su socializmo vertybėmis nesuderinamų užsiėmimų.

Pavyzdžiui, per vieną istorijos pamoką paėmiau ir priterliojau po ranka papuolusį komjaunimo bilietą. Nupaišiau Iljičiui ragus, parašiau, kad jis fašistas ir pamiršau visa tai ištrinti…Ir būtent to užmaršumo dėka „brandusis socializmas“ pirmą kartą man stipriai žiebė į kaktą. Mat tą priterliotą bilietą pamatė viena arši komjaunimo aktyvistė.

Iki šiol atsimenu iš jos lūpų ištransliuotą ir kraują stingdantį klausimą: ar tu žinai, kas tau už tai gresia? Nežinojau, bet greitai supratau, kad gresia kur kas didesni ragai, nei tie, kuriuos buvau nupaišiusi Iljičiui. Bet ir socializmas nebuvo be gailestingų žmonių. Ta aršioji komjaunimo aktyvistė, išklausiusi mano priesaiką, kad daugiau Ijičiui ragų nebestatysiu, tąkart manęs pasigailėjo…

Objektyvumo dėlei reikia pasakyti, kad socialistinės mokyklos turėjo ir savų privalumų: buvo labai daug galimybių sportuoti, lankyti visokius šokių, dramos, dailės būrelius, dalyvauti varžybose, olimpiadose ir t.t. Labiau kankinosi mūsų tėvai, kurie stumdydavosi eilėse dėl kiekvieno šlapios dešros gabalėlio.

Tačiau socializme gerai veikė ir taip vadinama „iš po prekystalio“ ekonomika, kurios dalyvė buvau ir aš. Mat „per mamos liniją“ turėjau galimybę iš po prekystalio nusipirkti žalių žirnelių ir majonezo. Kita draugė galėdavo prieiti prie bazės direktoriaus, kuris „parūpindavo“ itališkus batus ar Wrangler džinsus. Trečios draugės mama iš kažkur „gaudavo“ „Fiji“ kvepalų. Ketvirtos draugės tetos teta iš konditerijos fabriko išnešdavo šokolado, kurį slėpdavo tarp riebalinių pilvo „barankų“…Taip ir gyvenome tame linksmame brandaus socializmo laikotarpyje.

Universitetas

Socializmo santvarkoje dominavo vertybinė nuostata apie tai, kad „vyresnieji visada viską žino geriau“. Todėl būsimą specialybę man rinko tėvai, mokytojai ir visi „giminių suvažiavimo dalyviai“, visiškai nekreipdami dėmesio į mano norus. „Vyresnieji“ nusprendė, kad aš esu labai „kieta“ fizikė, chemikė ir matematikė, todėl be jokių cyptelėjimų privalau rinktis inžinierės specialybę. Nors pati svajojau apie žurnalistikos studijas VU universitete.

Bet, viena mokytoja pasakė, kad žurnaliste galėčiau dirbti nebent sudegusiame laikraštyje, nes neturiu jokių kūrybinių gabumų. Ir visi „vyresnieji“ tuo patikėjo. Todėl teko kiūtinti į stojamuosius egzaminus link KTU statybos fakulteto.

Bet net socializmo epochoje kartais pasirodydavo Dievo pirštas. Prisimenu stojamąjį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Pasirinkau „laisvą“ rašinio temą apie meilę tėvynei (tuo metu tėvyne buvo vadinama teritorija nuo Baltijos jūros iki Kamčiatkos pusiasalio). Priminsiu, kad tais laikais laisvas temas rinkdavosi visiški „dundukai“, kurie nebuvo skaitę nei P. Cvirkos, nei J. Janonio, todėl geriausiu atveju galėdavo tikėtis tik „patenkinamo“ pažymio.

Tačiau aš buvau išimtis. Ir čia man pagelbėjo – nepatikėsite –mano pirmoji meilė, kurios nelaimingas „išrišimas“ įvyko kaip tik egzamino išvakarėse.

Egzamino metu baltame ir antspauduotame lape liejau meilės jausmus vos tik prieš keliolika valandų prarastam bachūrui, tik tą bachūrą vadinau ne tikruoju jo vardu, o ….tėvyne, į kurią buvo įskaičiuotas ir Kamčiatkos pusiasalis. Tokiu būdu gavosi labai jausmingas rašinys apie meilę… tėvynei su visu Kamčiatkos pusiasaliu.

Kai sausakimšoje auditorijoje buvo skelbiami egzaminų rezultatai, sužinojau, kad esu pirmoji KTU istorijoje studentė, kuri už „dundukinę“ laisvą temą gavo įvertinimą „puikiai“. Vėliau prie manęs priėjusi VU dėstytoja ir mano darbo vertintoja liūdnai ir ilgai lingavo galva: „mergaite, mergaite… ir kaip gi tu, turėdama tokį talentą rašyti, atsidūrei šioje „santechnikų perykloje“.

Į dėstytojos klausimą atsakiau tyla. Mat socializme tyla ir trumpas liežuvis buvo pagrindiniai „ramaus gyvenimo aksesuarai“. Be to, socializme visi vyresnieji viską žinojo geriau. Žinojo net ir tai, kad kūrybiškumas yra tiesiog gebėjimas (maždaug, kaip gebėjimas padaryti kūlverstį), o ne įkvėpimas ir jausmų raiška.

Penkeri studijų KTU metai prabėgo nepastebimai: linksmas studentiškas gyvenimas ir ilgos nemigo naktys, ruošiantis egzaminų sesijoms, bei kemšant į galvą žinias, kurių niekada nereikėjo ir nereikės.

Pirmoji darbovietė

Socializmo laikais visi aukštųjų mokyklų absolventai turėjo prievolę 3 metus atidirbti ten, kur juos pašaukė plačioji tėvynė. Mane tėvynė pašaukė į dujotiekio statybos trasą, kurioje turėjau galimybę pratęsti tėvų karmą – t.y. dirbti daug. Už save ir už tuos, kurie „volioja durnių“. Šioje vietoje viskas buvo „čiki“, juolab kad už tai gaudavau solidų atlyginimą.

Tik vienas reikalas buvo visiškai „ ne čiki“ : mat man reikėjo ne tik braidyti po purvynus, šliaužioti dujotiekio vamzdynais, bėgti nuo šernų, rankioti iš griovių girtus darbininkus, bet ir … prirašinėti darbus. Prirašinėti visokius neatliktus darbus ir pasiimti atlyginimus bei premijas už tai, kas dar nepadaryta socializme buvo paprasčiau, nei pasikrapštyti nosį.

Todėl „brandaus socializmo“ epochoje, eidama į darbą galvodavau ne kaip geriau dirbti, ne kaip daugiau uždirbti, o kaip greičiau pabėgti iš to socialistinio ir vertybiniuose konfliktuose paskendusio balagano.

Bet norai ir svajonės mano gyvenime pildosi. Netrukus toje pačioje dujotiekio statybos trasoje sutikau ir savo būsimą vyrą Viktorą. Jis užsiminė, kad nori kurti savo kooperatyvą. Tada pradėjau tampyti jį už skvernų: „Greičiau, greičiau kurk, aš eisiu kartu“.

Nuosavą verslą sukūrėme greitai. Ir savo pirmąją bei paskutinę socialistinę darbovietę palikau anksčiau laiko, t.y neatidavusi 3 metų duoklės „tėvynei“. Iki šiol prisimenu pasipiktinusių „patarėjų“ balsus: „ar tu išprotėjai, palikdama tokį gerą „okladą“ ir eidama į nežinią? “. Savo patarimais ir moralais tada mane skalbė visi, kas tik netingėjo. Bet man buvo gera. Aš tikėjau mūsų verslo projektu. Iki šiol prisimenu tą lengvumo jausmą krūtinėje, kai supratau, kad pagaliau pabėgau nuo socializmo.

Ir štai šiemet tam pabėgimui sukanka jau 30 metų. Tie trys dešimtmečiai – tai nuostabus laikas, kuriame gyvenau su savo vertybėmis, su savo nuomone, su savo tikėjimu, su savo klaidomis ir laimėjimais.

Tai laikotarpis, kuris buvo tikras, kuriame nereikėjo nieko bijoti ir kuriame nebuvo jokių nepriimtinos ideologijos implantuotų vertybinių konfliktų. Tai laikas, kuriame neprivalėjau surogatine meile mylėti nei Iljičiaus, nei Kamčiatkos pusiasalio, todėl tikrą ir nuoširdžią meilę galėjau skirti šeimai ir artimiesiems.

Ir štai še tau boba devintinės – kažkas mane vėl nori sugrąžinti į ten, iš kur taip sunkiai pabėgau.

šaltinis: Facebook

 

Infa.lt
Ačiū, kad skaitote infa.lt.
Jūs galite prisidėti prie infa.lt portalo plėtros. Ši parama mums labai svarbi.

žiūrėjo 247

Žymos

Atsiliepimų 8

  1. regis    -  2020-06-23, 14:58

    Taip viskas ir stovi prieš akis. 1×1

    Ačiū Jolanta. Grįžt nenoriu.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Hm    -  2020-06-23, 15:16

    Nepainiokite rusiško socializmo su socializmu apskritai. Pvz. kuo jums blogas dabartinis Skandinaviškas socializmas? O Rusijoje ir kapitalizmas toks pat kaip buvęs socializmas, taip, kad žmonės, o ne santvarka kalta… Čia kaip su Afrika – kokia santvarka bepasirinktų, aukščiau feodalizmo nepakyla…

    Atsakyti į šį komentarą
    • Tik    -  2020-06-24, 00:11

      Deja, Skandinavijoje nėra socializmo. Tik patobulintas kapitalizmas.

      Atsakyti į šį komentarą
      • Hm    -  2020-06-26, 08:58

        Į kurią pusę? Tikrai ne į feodalizmo, o į socializmo, ir ekonomikos būdą galima keisti ne tik revoliucijomis, bet ir bendru sutarimu…

  3. Myndė    -  2020-06-23, 19:30

    Buvau geresnės nuomonės apie Blažytę. Gerokai geresnės.

    Atsakyti į šį komentarą
    • regis    -  2020-06-23, 19:42

      Mano akyse ji tik pakilo. Atvirai išdėsčiusi tai, kas ir taip daugeliui žinoma iš anų laikų. Nors, manau, kad mūsų nuomonės jai nerūpi. Ir teisingai. Nes jei būtų kažkada rūpėję – tai ir nebūtų tapusi tuo, kuo yra, o būtų sekusi to meto prokomunistinių failų instrukcijomis.

      Atsakyti į šį komentarą
  4. anoniminis    -  2020-06-23, 23:08

    rasliava apie nieka, neverta ir skaityti

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Lasvas žodis

Reklama

Apklausa

Ar dalyvausite "Didžiajame Šeimos Gynimo Marše 2021"?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas
    Remigijus Šimkus. Nieko neturėsite ir būsite laimingi! Eksperimentas tęsiasi.

Remigijus Šimkus. Nieko neturėsite ir būsite laimingi! Eksperimentas tęsiasi.

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Atvirkščiai

Jolanta Blažytė. Atvirkščiai

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Nesekmadieniniai skaitiniai #57

Gintaras Furmanavičius. Nesekmadieniniai skaitiniai #57

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Kova su liga ar su visuomene?

Algimantas Rusteika. Kova su liga ar su visuomene?

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Andrius Švarplys. Populistiniuose-autoritariniuose judėjimuose demokratijos žymiai daugiau, nei vadinamojoje liberalioje demokratijoje

Andrius Švarplys. Populistiniuose-autoritariniuose judėjimuose demokratijos žymiai daugiau, nei vadinamojoje liberalioje demokratijoje

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Karantino pasiutpolkė: kritę konservatoriai, privalomas beprasmis testavimas ir getai

Lidžita Kolosauskaitė. Karantino pasiutpolkė: kritę konservatoriai, privalomas beprasmis testavimas ir getai

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Prof. Adas Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

Prof. Adas Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Ramūnas Karbauskis. Kaip konservatoriai siekia mažinti Prezidento galias ir ruošia vietą Prezidentūroje G. Landsbergiui

Ramūnas Karbauskis. Kaip konservatoriai siekia mažinti Prezidento galias ir ruošia vietą Prezidentūroje G. Landsbergiui

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Dominykas Vanhara: „Kas buvo Karaliaus Mindaugo Tėvas?“

Dominykas Vanhara: „Kas buvo Karaliaus Mindaugo Tėvas?“

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Lidžita Kolosauskaitė. Privatumas kaip teisinė konstanta ir žmogaus gyvenimo esmė

Lidžita Kolosauskaitė. Privatumas kaip teisinė konstanta ir žmogaus gyvenimo esmė

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Mozeris Alvis.  Gavo per snapą. Sandra – mūsų teismuose dar liko sąžiningų teisėjų

Mozeris Alvis. Gavo per snapą. Sandra – mūsų teismuose dar liko sąžiningų teisėjų

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Ar aš tikiu mokslu? Tuo, kurį atstovauja stilistė Agnė, ekspertai – skautai, – tikrai ne

Jolanta Blažytė. Ar aš tikiu mokslu? Tuo, kurį atstovauja stilistė Agnė, ekspertai – skautai, – tikrai ne

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Premjerės I.Šimonytės sveikinimas su Velykomis – turime jau tris vakcinas, dar pakentėkime

Premjerės I.Šimonytės sveikinimas su Velykomis – turime jau tris vakcinas, dar pakentėkime

atsiliepimų 10 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Nesekmadieniniai skaitiniai #56

Gintaras Furmanavičius. Nesekmadieniniai skaitiniai #56

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą

... o tuo tarpu atsakymas paprastas - visur, kur laisvesnis plotelis - sodint mišką......

Valdžia vykdo nusikaltimą. Keista, nesuvokiama protu, kad tokioje mažoje tautoje galėjo susiformuoti toks galingas, priešiškas...

Buvęs Pfizer prezidentas Mike Yeadom: "...Jie išžudys daugumą žmonių vakcinomis, o likusieji nevakcinuotieji bus medžiojami...

Pritrūko adrenochromo, matyt....

jei jus šantažuoja, paskelbkit. tokį kliedesį delfi galiu perskaityti, kam infa....

jei skiepas eksperimentinis:)? šaltinius prašom....

Seimo narys A.Anušauskas - istorinių nutylėjimų "specialistas". Istorijėlių apie prof. Adą Jakubauską kūrėjas ir perrašytojas,"istorikas"...

Seimo narys A.Anušauskas - istorinių nutylėjimų "specialistas". Istorijėlių apie prof. Adą Jakubauską kūrėjas ir perrašytojas,"istorikas"...

Evelina - nuotraukoje matome simpatišką moterį,.....

Rusija ir kitos diktatūros skatina homofobiją, telkia visų šalių silpnapročius. Jų tikslas - parodyti atsilikusius...

Paskiepyta virš 15% tik pirmuoju skiepų. Abiem paskiepyta 6,7%....