infa.lt

nuotr: lsveikata.lt

Grupė Seimo narių kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) dėl UAB „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge Investment“) kartu su jai nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo prestižiniame Vilniaus mikrorajone pardavimo sudarius vieno euro vertės sandorį, kai tuo tarpu vien sklypo rinkos vertė – 1,3 mln. eurų.

Kadangi sandoris turi apsimestinio sandorio požymių ir galimai neatitinka jo rinkos vertės, VMI prašoma atlikti mokestinį tyrimą, kartu įvertinant, ar sandorio vieno euro kainos nustatymas nebuvo pasirinktas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei.

O FNTT prašoma atsakyti, ar tokio sandorio atlikimas nėra susijęs su galimai nusikalstamomis veikomis.

Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad UAB „Krajama“ turėjo įsiskolinimų, kurie mažino jos perleidimo sandorio vertę, prašoma įvertinti, ar skolinimosi sandoriai nebuvo dėl dar nežinomų priežasčių atlikti vien tam, kad skolinimosi būdu būtų perkeltos lėšos iš vienos Austėjos Landsbergienės valdomos įmonės, į kitą jai priklausančią įmonę, taip dirbtinai sumažinant UAB „Krajama“ akcijų vertę prieš jos akcijų pardavimo sandorį.

Seimo narių kreipimąsi inspiravo siekis gauti atsakymus į klausimus dėl A. Landsbergienės vieno euro vertės sandorio po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino Seimo nutarimą, kuriuo buvo kreipiamasi į VMI, prieštaraujančiu Konstitucijai, taip apsaugodamas Gabrieliaus Landsbergio šeimą nuo mokestinio tyrimo, tačiau kartu atimdamas galimybę visuomenei išsklaidyti abejones ir sužinoti tikrąsias su konservatorių Landsbergių šeima susijusio sandorio aplinkybes.