infa.lt

Vienas iš banalių išminties perlų, kurie pastarosiomis dienomis kartojami iki pykinimo, yra tai, kad Amerikai reikia sąžiningos diskusijos rasinėmis temomis. Tai tapo nuolatine tema, kurią mazochistinio saviplakos režimo fone kelia garsūs pramonės, mokslo veikėjai ir net įžymūs kariniai vadai. Tuo pat metu jie tikisi, kad Orvelo kultūros „Mirties žvaigždė“ neužkliudys jų savo naikinančiu žvilgsniu, rašo amerikiečių americanthinker.com portalas.

Žinoma, nei žiniasklaidos triukų meistrai, nei kairieji nesuinteresuoti sąžininga diskusija. Savo tokio pokalbio versijoje jie paprastai pripažįsta tik melagingas mintis, patvirtino kairiojo politinio flango, siekiant kurstyti rasinę neapykantą ir nugriauti Ameriką.

Visi tie, kurie nori sklaidytis žodžiais ir idėjomis, pažymėtomis liberalaus pritarimo antspaudu, pavyzdžiui, „baltosios rasės pranašumas“, „baltųjų privilegijos“, „mikroagresija“ ar „sisteminis rasizmas“, bus dosniai apdovanoti premijomis, kurias sudaro tai, kad šie moralinio bailumo milžinai galės kukliai pasigirti savo drąsa, nes, esą valdžiai kalba tiesą. Ir jie gaus dar pora premijų, jei atsistos ant vieno kelio ir nusižeminusiai kapituliuos.

Norint užimti tokią poziciją, nereikia jokios drąsos. Tikrą drąsą demonstruoja tie, kurie viešai kovoja su šia nuodinga maišalyne, ypač juodieji amerikiečiai, tokie kaip Thomas Sowellis, Candice’as Owens’as ir Shelby Steele’as, kurie kiekvieną mielą dieną demonstruoja daugiau drąsos, nei daugelis per visą savo gyvenimą.

Žmogus turi teisę į savo nuomonę, kad ir kokia klaidinga ar nepagrįsta ji būtų. Tačiau jis neturi teisės į savo nuosavus faktus, ir būtent todėl kairieji kovoja siekdami paskelbti už įstatymo ribų tiek faktus, tiek konservatyvias nuomones. Nes tikri faktai, tinkamai patikrinti visų kintamųjų atžvilgiu, į skutelius suplėšys visas kairiųjų idėjas ir koncepcijas.

Į nuoširdų pokalbį rasinėmis temomis reikia įtraukti daugybę nepatogių faktų. Pavyzdžiui, tą faktą, kad juodaodžiai vyrai daro neproporcingai didelį skaičių smurtinių nusikaltimų.

Arba tą faktą, kad policija beveik niekada nežudo beginklių juodaodžių. Iš tikrųjų, faktai liudija, kad beveik 40 procentų policininkų žudikų yra juodieji. Jie taip pat liudija, kad mirti nuo juodaodžio amerikiečio rankos policininkas turi 18,5 karto didesnę tikimybę, nei beginklis afroamerikietis nuo policininko šūvių.

Sąžiningo pokalbio rasinėmis temomis dalyviai pasibaisės sužinoję, kad maždaug trys ketvirtadaliai juodaodžių vyrų buvo užauginti be tėvų, ir atkreipia dėmesį į tai, kokią didžiulę socialinę žalą daro ši aplinkybė.

Sąžiningo pokalbio dalyviai būtinai pagalvos apie tai, kodėl žmogžudysčių skaičius tarp juodaodžių amerikiečių yra tris kartus didesnis nei tarp ispanų ir septynis kartus didesnis nei tarp baltųjų, ir kodėl beveik visada (94% atvejų) jie žūsta nuo kitų juodaodžių amerikiečių rankos.

Tokio nuoširdaus pokalbio dalyviai tikrai paklaus, ar nepakankamas policijos finansavimas daro įtaką šios baisios ir stulbinančios statistikos augimui.

Jie taip pat pažymės, kad žuvę nuo policijos rankos beveik visada darė tai, kas išprovokavo jų mirtį, ir, kad juodaodžiai daug kartų dažniau vykdo smurtinius nusikaltimus prieš baltuosius, nei atvirkščiai.

Jei pas mus Amerikoje prasidėtų sąžininga diskusija, mes pasiskųstume nemotyvuotu smurtu ir įstatymų nepaisymu, dėl kurių nukentėjo ištisos bendruomenės ir kompanijos.

Kai ateis laikas susimokėti sąskaitas už visą šitą kairės beprotybę, paaiškės, kad daugelio juodųjų gyvenimų nėra pakankamai svarbios, nes kairieji gali jas džiūgaudami naikinti, paaukoti ir atnešti ant siaubo bei kančių altoriaus.

• Kas JAV žudo juodaodžius?

Sąžiningo pokalbio dalyviai tikriausiai pastebės, kad baisiausi incidentai įvyko tose vietose, kur dešimtmečius valdė demokratai, kur jų politika padeda palaikyti smurtą ir sukuria pasiaukojimo įvaizdį (kartais tikslingą).

Tokia politika tapo esminiu šių teritorijų bruožu ir ji nuodija mūsų (JAV) kultūrą. Pašnekovai taip pat gali pastebėti, kad įtakingos profsąjungos, kurios jau seniai yra svarbi demokratų gynimo priemonė, saugo tuos kelis piktadarius, kurie neabejotinai egzistuoja policijos departamentuose.

Sąžiningos diskusijos dalyviai pripažins, kad abortai prasidėjo nuo galingos rasistinės eugenikos ir, kad dėl abortų egzistavimo šiandien išnaikinamos ištisos negimusių juodaodžių vaikų kartos, nes šios krypties klinikos intensyviausiai dirba tose vietose, kur nemaža gyventojų dalis yra juodaodžiai amerikiečiai.

Aukščiausiojo teismo teisėja Ruth Bader Ginsburg kadaise beveik pripažino faktą, kad būtent tokia rasistinė eugenika tapo galinga paskata abortų skaičiaus augimui.

Bet sąžiningos diskusijos niekada nebus, nes dėl liberalios politikos daugybė bendruomenių, kuriose vyrauja juodoji dauguma, yra tragiškoje ir bauginančioje būsenoje, o nesveika kultūra sukelia per daug mirčių ir nevilties.

Thomas Sowell, būdingu jam būdu, idealiai pastebėjo šį reiškinį, parašęs Twitteryje: „Rasizmas nėra miręs, jis yra reanimacijoje. Jam gyvybę gelbėja politikai, uždirbančios iš rasizmo tamsios asmenybės, ir tie, kurie jaučia pranašumą, kai smerkia kitus, vadindami juos rasistais“.

Rasizmo koncepcija egzistuos tol, kol liberalizmas išlaikys kultūrinį dominavimą, nes tai yra galingiausias kairiųjų arsenalo ginklas, kurį jie naudoja rasistiniu būdu, stengdamiesi tvirčiau susieti juodaodžius amerikiečius su Demokratų partija.

Tame nėra nieko neįprasto. Kairiųjų pažiūrų marksistai yra karo būsenoje su Amerika. Tai buvo akivaizdu daugelį metų. Mes buvome liudininkais to, kaip šiame kare atsirado naujas frontas, kuris pasirodė iškart po griaunančios pamatus kampanijos su šūkiu „Rusija, Rusija, Rusija“, jau pamirštos „apkaltos“, ir manipuliacijų karantinu dėl koronaviruso, kurių tikslas – smogti Amerikos ekonomikai į pačią širdį.

Šis naujas skyrius nesibaigs tol, kol paaiškės, kad protestai su raginimais smurtui yra naudingi prezidentui, arba tol, kol žiniasklaidos triukų meistrai pereis prie kito puolimo naujame nematomame karo prieš Ameriką fronte.

Tai tęsis dar ir todėl, kad demokratai išsigando, manydami, kad griežta jų kontrolė juodaodžių atžvilgiu kaip rinkėjų bloko, slysta iš rankų. Todėl jie kiršina bendruomenes ir sudegina ištisus kvartalus, ir vis daugiau žmonių prisijungia prie jų ydingo ir amoraliaus žaidimo.

Dabar liberalai vis labiau remia aiškiai marksistinę idėją sumažinti policijos finansavimą. Susidaro įspūdis, kad kairiesiems tai tapo kažkuo panašiu į Stalingradą. Tai yra tokia beprotybė ir visų ribų peržengimas, kad jų energija ir ištekliai pradeda sekti. Dėl to gali įvykti radikalus lūžis.

Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad sveikai mąstantys amerikiečiai supras, kas vyksta, ir kad tyli didžioji dauguma lapkričio mėnesį atvyks į rinkimų apylinkės ir privers visus išgirsti į jų balsus.

Tačiau nesu tikras, kad mano viltys išsipildys. Šiandien per mažai žmonių prieštarauja, nes marksistinė kultūra juos įbaugino ir privertė užtilti. Tai leidžia manyti, kad Amerika jau radikaliai pasikeitė, o tokius pokyčius išprovokavę sukčiai, dešimtmečius plovę smegenis švietimo sistemoje ir manipuliavę žiniasklaida, netrukdomai tęsia savo griaunamąją veiklą.

Laikas parodys, ar susidarė kritinė rinkėjų masė, kuri yra būtina norint nutraukti ambicingiausią eksperimentą su laisve žmonijos istorijoje.

Tuo tarpu prisiminsiu ir pakartosiu juodaodžių amerikiečių vardus – federalinės gvardijos karininkas Dave’as Patrick Underwood’as ir pensininkas Sent Luiso policijos kapitonas Davidas Dorn’as, kurie žuvo siaubinga mirtimi per kruvinąsias žudynes, kurias organizavo kairieji .

Jų gyvenimai buvo svarbūs. Bet jiems nebus surengtos daugiatūkstantinės laidotuvės. Jie nebus padaryti kankiniais. Kairiesiems, kurie aktyviai bando sunaikinti savo šalį, jų gyvybės – tik nedidelis nesusipratimas.

Bet jie nusipelno to, kad juos atsimintų. Todėl, kad jie žuvo fronto linijoje, tapę negailestingo ir nesibaigiančio karo, kurį kairieji kariauja prieš Ameriką, aukomis.