infa.lt

Triukšmo problema egzistuoja jau nuo seniausių laikų. Jis gali veikti ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai, trikdydamas poilsį, miegą, mokslą ar bendravimą. Dėl to gali sumažėti ne tik fizinis darbingumas, bet ir protinė veikla, blogėja klausos reakcijų greitis bei judesių koordinacija. Ilgalaikis triukšmo poveikis, veikdamas centrinę nervų sistemą gali sukelti negrįžtamus organizmo ar klausos pokyčius. Senovės Kinijoje jis buvo naudojamas kaip mirties bausmė, pririšant nuteistąjį prie varpo ir skambinant iki tol kol nuteistasis numirdavo. Taip pat yra žinoma, kad Julius Cezaris drausdavo naktį važinėti vežimams, nes jie keldavo triukšmą, dėl kurio jis negalėdavo užmigti.

Kas yra triukšmas ir kokie jo šaltiniai?

Triukšmu yra vadinamas netvarkingas įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų mišinys, sukeliantis ne tik nemalonius klausos jutimus, trukdančios žmogui dirbti, ilsėtis bet ir neigiamai veikiantis žmogaus organizmą bei galintis sukelti nepalankias pasekmes sveikatai. Pagal pobūdį triukšmas yra skirstomas į nuolatinį (8valandas su 5 dB diapazono svyravimais), impulsinį ( kuomet vienas tonas stipresnis už gretimą 10 dB) ir baltąjį (visų dažnio charakteristikų garso galia beveik vienoda). Triukšmo dydis, išreikštas dB(A)– pagal triukšmomačio A skalę – įvertinamas pagal jo dažnių sumą. Pagal dažnio spektrą triukšmas gali būti plačiajuostis ir toninis. Triukšmo šaltiniu gali būti automobilių transportas, lėktuvai, geležinkelių transportas, pramonės objektai, įvairi buitinė technika, žemės ūkis ir kt.

Koks yra klausos mechanizmas?

Triukšmo šaltinis ore skleisdamas garso bangas ir pasiekęs išorinę ausies landą, sukelia ausies būgnelio virpesius, kurie per klausos kauliukų sistemą patenka į garsą priimantį nervinį aparatą (Kortijaus organą), esantį sraigėje. Nerviniai impulsai klausos nervu pasiekia galvos smegenų žievėje esančias klausos zonas, kuriose ir yra įvertinamas garsas. Higieniniam triukšmo įvertinimui matuojamas jo stiprumas (intensyvumas) decibelais ir sudarančių virpesių dažnis hercais (spektrinė sudėtis).

Kokius garsus gali skirti žmogaus ausis?

Žmogaus klausos analizatorius gali skirti garso virpesius nuo 16 iki 20000 Hz dažnio diapazone, nuo 0 – 10 (klausos slenkstis) iki 130 – 140 dB (skausmo slenkstis) intensyvumo. Garsas, kurio dažnis mažiau 16 Hz vadinamas infragarsu, o daugiau 20 000 Hz – ultragarsu. Dažnesni kaip 20 000 Hz virpesiai yra negirdimi. Labiausiai žmogaus klausa yra jautri garsui, kurio dažnis 250 – 4000 Hz (artimas kalbos dažniui). Tyrimais yra nustatyta, kad miego kokybei ima kenkti 40 dB triukšmas, o kai triukšmo lygis viršija 50 dB giliojo miego fazė sutrumpėja iki 60 proc. Galvos svaigimą bei cypimą ausyse gali sukelti 60 dB siekiantis triukšmas.

Kuo yra žalingas triukšmas?

PSO triukšmą vertina kaip labai pavojingą sveikatai rizikos veiksnį. Triukšmas, kaip streso faktorius žalingai veikia visą organizmą, ypač klausos analizatorių, centrinę nervų sistemą bei širdies ir kraujagyslių sistemą. Žalingo triukšmo poveikio intensyvumas priklauso:

– nuo garso slėgio lygio dB (A) – fiziologinės klausos adaptacijos viršutinė riba yra 80 dB (A),

– virpesių pobūdžio (prieš impulsinį triukšmą nesuveikia akustinis refleksas);

– spektrinės sudėties (neuroepitelinės ląstelės yra jautriausios aukšto dažnio garsams);

– kasdieninio poveikio trukmės;

– individualaus jautrumo.

Didesnis kaip 80 dB (A) triukšmas sukelia klausos nuovargį, nemigą, migreninius galvos skausmus, mažina organizmo imuninį atsparumą. Kasdien pasikartojantis klausos nuovargis tampa progresuojančio klausos silpnėjimo priežastimi ir baigiasi visišku kurtumu. Klausa sutrinka dirbant gamyboje, kuomet aukšto dažnio triukšmas yra didesnis už 80 – 90 dB(A).

Per 5 – 10 metų išsivysto garsą piimančio aparato (Kortijaus organo) laipsniškas degeneravimas iki visiškos atrofijos. Labai stiprus triukšmas (130 dB ir daugiau), pvz. sprogimas ar būnant labai arti prie tokį garsą skleidžiančių kolonėlių, sukelia triukšmo traumą, kuri pasireiškia dideliu skausmu ausyse, galvos svaigimu bei ausies būgnelio plyšimu (perforacija).

Taip pat nustatyta, kad 50-60 dB triukšmas kenkia nervų sistemai trikdo miegą, sukelia kvėpavimo, širdies ritmo ir kraujospūdžio pakitimus slopina skrandžio sekreciją, trikdo endokrininės sistemos darbą.

Kodėl yra žalingas garsas perduodamas per ausinukus?

Reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad dabar yra labai populiaru ir patogu klausyti įvairią informaciją bei muziką, panaudojant ausinukus. Nustatyta, kad ausinukuose gali būti 110 dB koncentruotas muzikos garsas, slegiantis išorinę, vidurinę ir vidinę ausis. Jei kasdien yra klausomasi po kelias valandas didesnio kaip 100 dB garso, tuomet ima silpnėti klausa.

Klausos praradimas vyksta palaipsniui, pirmiausia nustojama girdėti aukšto dažnio garsus. Daugelį muzika lydi, kaip fonas visur (gatvėje, transporte, sportuojant, parke, žiūrint televizorių ir t.t.), tačiau gydytojai įspėja, kad 1 val. tokios muzikos klausymosi yra prilyginama 8 val. darbo traktoriumi. Labiausiai triukšmas kenkia vaikams ir paaugliams, nes jų klausos aparatas yra jautresnis triukšmui nei vyresnio amžiaus žmonių.

Vaikams, kurie gyvena triukšmingoje aplinkoje yra daug sunkiau susikaupti, jie būna dažniau išsiblaškę, o tai turi įtakos mokymosi rezultatams. Statistika byloja, kad jaunosios kartos klausa yra apie 30 proc. silpnesnė, negu prieš tai buvusios ir jau paaugliai turi lengvą klausos pažeidimą. Jie su triukšmu (daugiau negu 85 dB(A) garsu) dažniausiai susiduria, būdami naktiniuose klubuose, baruose kt. renginiuose.

Taip pat reikia žinoti, kad žuvusios neuroepitelinės ląstelės, deja, bet neatsistato. Klausos jautrumo sumažėjimo laipsnį galima nustatyti audiometru. Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 yra reglamentuojami „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Didžiausias leistinas triukšmo lygis darbo vietoje neturi viršyti 85 dB (A).

Kokie yra Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų duomenys apie klausos problemas?

Vadovaujantis PSO duomenimis, didžiausi triukšmo šaltiniai yra pramoninis ir buitinis triukšmas, automobilių stovėjimo aikštelės, oro uostai, karinių pratybų rajonai, gatvės, geležinkeliai, koncertai, muzikos grotuvai, šventės. Kad triukšmo problema yra aktuali rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų skelbiami faktai:

1. Daugiau, kaip 5 proc. (466 mln.) pasaulio gyventojų turi klausos sutrikimų (432 mln. suaugusiųjų ir 34 mln. vaikų);
2. Manoma, kad iki 2050 m. kas dešimtas žmogus dėl triukšmingos aplinkos praras klausą (apie 900 mln.);
3. Klausos praradimą gali lemti: genetinės priežastys, gimdymo traumos, infekcinės ligos, lėtinės ausų infekcijos, tam tikrų vaistų vartojimas, per didelis triukšmas, senėjimas;
4. Pasaulyje 1,1 milijardo jaunų žmonių (nuo 12 iki 35 m. amžiaus) gresia klausos praradimas dėl triukšmo poveikio poilsio ir pramogų vietose;
5. Metinės sveikatos sektoriaus išlaidos (dėl klausos praradimo) siekia 750 milijardų JAV dolerių, kuriuos sudaro sveikatos sistemos išlaidos, socialinės išlaidos ir darbingumo praradimo išlaidos;
6. Ekspertai nustatė, kad net pusei klausos praradimo atvejų (dėl neigiamo aplinkos triukšmo) iš 360 mln. žmonių (turinčių vidutinio ir didelio sunkumo klausos praradimą), galima būtų išvengti, sprendžiant problemas, susijusias su klausos praradimu. Jau nekalbant apie diskomfortą ir kitas problemas, su kuriomis susiduria tokių problemų turintis žmogus;
7. PSO visiems (kurie turi didesnę riziką klausos praradimui) rekomenduoja profilaktiškai pasitikrinti klausą, ypač nuo 50 m. bei dirbantiems, gyvenantiems triukšmingoje aplinkoje ar nuolat klausantiems garsią muziką, kenčiantiems nuo kitų klausos problemų;
8. PSO duomenimis apie 40 proc. ES šalių gyventojų yra veikiami kelių eismo triukšmo lygiu didesniu negu 55 dB., 20 proc. kenčia nuo padidinto triukšmo dienos metu (65 dB) ir daugiau negu 30 proc. naktį (55 dB). Dėl kelių, geležinkelių ar oro transporto triukšmo, vienas iš trijų gyventojų kenčia dienos metu, o vienas iš penkių jaučia miego trikdymą.

Dėl kurtumo prevencijos Pasaulio sveikatos asamblėja 2017 m. priėmė rezoliuciją, kuria valstybės narės yra raginamos integruoti ausų ir klausos priežiūros strategijas į savo pirminės sveikatos priežiūros sistemas, atsižvelgiant į visuotiną sveikatos apsaugą. Taip pat yra prašoma PSO visame pasaulyje imtis veiksmų, skatinančių klausos priežiūrą bei klausos sutrikimų prevenciją. Ne veltui PSO įsteigė specialią tarptautinę ausų ir klausos sveikatos dieną (International Day for Ear and Hearing), kurią kasmet (kovo 3 d.) mini tarptautiniu mastu, o 29 balandžio yra skelbiama Tarptautinė triukšmo supratimo diena.

PSO, primindama apie triukšmo sukeliamą riziką sveikatai bei ragindama atkreipti dėmesį į sukeliamo triukšmo pasekmės, siekia apsaugoti gyventojus nuo klausos praradimo, rekomenduodama naudoti įvairias triukšmą slopinančias priemones, ausines, riboti buvimo laiką triukšmingose vietose bei siūlo gamintojams gaminti saugius klausymo įrenginius, atitinkančius PSO – ITU H.870 standartą.

Kokia yra triukšmo prevencija?

Pagrindiniai triukšmo mažinimo principai bei priemonės yra:

– architektūrinės – statybinės (statomuose namuose apsauga nuo triukšmo turi atitikti statybos techninį reglamentą STR 2.01.07.:2003 „ Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“, kuris užtikrina, kad namo viduje bus įrengta garso izoliacija, o triukšmas nekels pavojaus sveikatai ir miegui;

– organizacinės – administracinės (aplinkkelių įrengimas, gyvenamų vietų planavimas, sunkių automobilių eismo ribojimas, );

– triukšmo intensyvumo mažinimas jo kilimo šaltinyje (transporto priemonių modernizavimas ir atnaujinimas);

– garso izoliacija ir absorbcija (triukšmą sugeriančių sienelių įrengimas, teritorijų apsodinimas medžiais);

– asmeninės apsaugos priemonės (ausų kištukai, vengti triukšmingų vietų, nestovėti arti prie garso kolonėlių koncertų, diskotekų metu, daryti trumpas pertraukas, mažinti ausinių naudojimą, reguliuoti garsą ausinėse);

– patariama daugiau laiko leisti gamtoje.

Nors dėl COVID–19 (koronaviruso infekcijos) karantino metu ženkliai sumažėjo pramoninio, žemės ūkio, automobilių ir kito transporto keliamo triukšmo, tačiau jam pasibaigus, vėl teks sugrįžti į kasdienį gyvenimo ritmą. Tikėtina, kad sumažėjęs triukšmo lygis mus supančioje aplinkoje, atlieps geresnei savijautai ir nekels grėsmės mūsų klausos organams bei sumažins kurtumo statistikos duomenis.
–
Parengė:
–
Gydytoja higienistė – epidemiologė,
visuomenės sveikatos specialistė

Liucija Urbonienė