infa.lt

Kiekvieną minutę kas nors pasaulyje tampa naujo Covid-19 sukčiavimo auka. Atakuodami aukas piktavaliai naudoja telefonus, el-paštą ir interneto išteklius. Tai augantis verslas, su milijonais pelno.

Kas iš mūsų pastarosiomis savaitėmis negavo pasiūlymo įsigyti apsauginių priemonių? Šlamštas El. paštu, suklastotų užsakymų pateikimas yra vienas iš įprastų būdų greitai praturtinti užpuolikus.

Kaukės, respiratoriai, apsauginiai kostiumai – toli gražu ne pilnas masalų sąrašas. Izoliuoti žmonės, kaip parodė praktika, noriai reagavo į augintinių pardavimo reklamas. Užpuolikai greitai pasinaudojo šia tendencija, praturtindami milijonais dolerių.

Žurnalistas Alessandro Sessa iš italų leidinio „Altroconsumo“ stebi situaciją pagal veiklos rūšis: „Tikriausiai kiekvienas iš mūsų gavome pranešimus paštu arba papildinyje „WhatsApp“, – juose žmonės buvo kviečiami prisidėti prie organizacijos, apie kurią dar niekas negirdėjo.

Jiems taip pat buvo siūlomi už nedidelį mokestį. užsiregistruoti žinomo prekybos centrų tinklo svetainėje ir gauti kelių šimtų eurų nuolaidų kuponą“.

Europos vartotojų apsaugos asociacijos skelbia pavojų ir imasi veiksmų klientų labui. Pavyzdžiui, Belgijoje „Test-Achat“ grupė sukūrė platformą, kuriai perduodami signalai apie piktnaudžiavimą. Per mėnesį ekspertai nustatė daugiau nei 400 pažeidimų.

Kokių? „Labai dažnai neproporcingai padidėja kainos, ypač apsauginėms priemonėms, rankų dezinfekavimo priemonėms, kaukėms“, – sako Julie Frere, atstovaujanti Belgijos grupę. „Mes prašome kaukių kainų ribojimų“.

Pažiūrėkite, kaip organizavo kaimynai: pavyzdžiui, Prancūzijoje didžiausia kainos riba yra 95 centai už kaukę, Italijoje – 50 centų.

Pas mus kartais chirurginės kaukės, parduodamos už 6 eurus. Tai nepriimtina“.

Nuo epidemijos pradžios ekspertai atrado per 40 tūkstančių įtartinų domenų, kuriose yra žodžiai „Covid“ arba „korona“.

Vartotojų teisių gynimo asociacijų darbuotojai įspėja apie reklaminių skelbimų masalus, žadant stebuklingą išgijimą nuo Covid, arbatos, eterinio aliejaus, vonios druskos dėka …

Kaip greitai ir tinkamai Europos valdžios institucijos reagavo į sukčiavimų srautą?

„Sunkumas yra tame, kad reikia atlikti testus ir įgyvendinti išvadas.“ – pastebi Julie Frere. „Neseniai atlikome nedidelį tyrimą, kurio metu buvo rasti penki probleminiai skelbimai.

Trims iš jų pašalinti prireikė trijų savaičių. Du. likusieji vis dar kabo „Facebook“.

Savo ruožtu, ES valdžios institucijos pažymi, kad jos perima situacijos kontrolę. Jos paprašė pagrindinių elektroninės komercijos ir socialinės žiniasklaidos žaidėjų užkirsti prieigą sukčiams į jų platformas.

Teisingumo komisaras Didieras Reyndersas sako: „Mums pavyko priversti dideles internetines parduotuves pašalinti nesąžiningą reklamą.

Tik „Ali Exprtess“ pašalino 250 tūkstančių šių skelbimų. „Ebay“, kita stambi platforma, užblokavo arba pašalino daugiau nei 15 milijonų įtraukų. Tai daug vilčių teikiantis rezultatas.

Paremiant Eurojust agentūrai, kovojame su piktavaliais, kurie taikosi į viešąjį sektorių. Noriu jums priminti, kad Čekijos Respublikoje dėl įsilaužėlių užpuolimo buvo paralyžiuotas visos ligoninės darbas. Vokietijoje mums pavyko užkirsti kelią neteisėtam sandoriui parduodant 10 milijonų kaukių už 15 milijonų eurų!“.

👩‍💻👨‍💻Over 50 experts from EU IP offices, User Associations, @WIPO, @EUROPOL and @Eurojust joined our first virtual Anti-Scam Network meeting to discuss strategies and forthcoming actions in the fight against #misleadinginvoices⚠️

More info: https://t.co/BJGeLUAG7M#AntiScamIP pic.twitter.com/ncAieFZuqg

— European Union Intellectual Property Office (@EU_IPO) April 30, 2020

Iš tikrųjų vyriausybinės agentūros tampa kibernetinių išpuolių aukomis kartu su privačiais asmenimis, o sukčiavimo mastai ten gerokai didesni. Ispanijoje vyriausybė pateko į spąstus pirkdama nekokybiškus rinkinius gyventojų tyrimams.

Pirkimo faktas buvo anonsuotas ministro pirmininko Pedro Sanchez: „Pradėtas greito testavimo rinkinių pirkimas ir paskirstymas. Šie testai yra patikimi, sertifikuoti. Greiti ir patikimi … tai labai svarbu”.

„Testai turėjo visas garantijas ir sertifikatą, kad jie gali būti naudojami ES, – prisimena sveikatos apsaugos ministras Salvadoras Ilja Roca. – Visos detalės, specifikacijos atitiko mūsų kokybės standartus. Pradėjome naudoti testus ir pamatėme, kad jie iš tikrųjų yra nepatikimi. Teko juos atšaukti.” .

Iš pradžių vyriausybė atsisakė įvardinti Ispanijos platintoją, kuris įsigijo rinkinius. Jų gamintojas, Kinijos biotechnologijų įmonė, kaip paaiškėjo, dar nebuvo gavusi licencijos iš Kinijos medicinos produktų agentūros. Daugelis stebėjosi, kaip ministerija galėjo padaryti tokią klaidą.

Eva Belmonte vadovauja „Civio“ tiriamosios žurnalistikos fondui. Ji komentuoja: „Daugelis bando pasinaudoti ekstremalia situacija. Pasibaigia terminai, klientas neskelbia konkurso, tiesiogiai sudaro sutartį. Tiesa, tada jis privalo paskelbti informaciją apie sandorį.

Iš pradžių vyriausybė nieko nesakė apie sutartis, susijusias su epidemija, virusu. Aišku, kad ji turi mažai laiko, patiria spaudimą, tačiau tai yra jų teisinė pareiga. Neįmanoma apeiti reikalavimo. Pradėjus skelbti duomenis apie sandorius, dalis informacijos liko šešėlyje, buvo slepiama“.

Britanijos Nacionalinis kibernetinio saugumo centras gavo 160 000 signalų iš piliečių ir organizacijų, buvo pašalinta beveik 1 500 nuorodų į abejotinas svetaines.

Pavyzdžiui, Bracknelio mieste sukčių taikiniu buvo tapusi vietinė labdaros organizacija. Užpuolikai nulaužė jos el.paštą, ir jos pirmininko vardu išsiuntinėjo partneriams prašymus pervesti 40 tūkst. svarų. „Tai buvo labai išradingas žingsnis: įsivaizduokite, kad gavote laišką iš to, su kuriuo visą laiką dirbate! Bet iš tikrųjų realus asmuo šio laiško neišsiuntė. Gudru, ar ne?” – stebisi pirmininkas Paul Bidwellas.

Gerai, kad sukčius pavyko demaskuoti. Priešingu atveju, net neabejoju, kad pinigai būtų iškeliavę iš sąskaitos. Ir tai būtų tapę „Age Concern Bracknell Forest” labdaringosios organizacijos pabaiga.

Filantropams pavyko išvengti spąstų. Specialistai sako, kad Bracknelio atvejis yra pandemijos laikotarpio klasika. Londono policijos Ekonominių nusikaltimų skyriaus vadovas Clintonas Blackburnas sako: „Maždaug trys procentai mūsų šiandien gaunamų skundų ir pareiškimų yra vienaip ar kitaip susiję su Covid.  Kalbant apie tikruosius skaičius, tai šiuo metu yra apie pusantro tūkstančio sukčiavimo atvejų, o bendras nuostolis siekia daugiau nei trys milijonus svarų“.

Nepaisant tarptautinių pastangų kovoti su naujuoju Covid sukčiavimu, nusikaltimų skaičius išlieka didelis. Interpolas ragina piliečius būti budriems ir kritiškais, pažymint, kad tai yra saugumo garantija.

Digital Fraudsters Increase Attacks Against Multiple Industries During Pandemic; Use COVID-19 Scams to Target Younger Generations https://t.co/3QZWSQpa8G

— European Gaming Media (@EU_Gaming_Media) May 14, 2020