infa.lt

REUTERS

Švedijos valdžios institucijos turėjo imtis griežtesnių priemonių kovai su koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimu. Tai pareiškė šalies vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnelis interviu Švedijos radijui.

Pasak jo, strategija, kurios jie laikėsi, lėmė per didelį mirčių skaičių. „Jei būtume susidūrę su ta pačia liga, žinodami tiek, kiek žinome šiandien, manau, kad turėtume padaryti ką nors tarp to, kas padaryta Švedijoje, ir to, ko buvo imtasi likusiame pasaulyje“, – sakė Tegnell.

Tuo pat metu jis pažymėjo, kad vis dar nėra visiškai aišku, ką tiksliai reikėjo padaryti norint užkirsti kelią infekcijai.

Kitose šalyse pandemijai sustabdyti tuo pačiu metu buvo įvestos keletas skirtingų priemonių, ir sunku tiksliai atsakyti kas suveikė, o kas pasirodė nenaudinga, pabrėžė epidemiologas.

Tai yra pirmasis Tegnell pripažinimas apie sprendimo neįvesti griežtų karantino ribojimo priemonių šalyje, klaidingumą. Anksčiau jis ne kartą teigė, kad trumpalaikiai apribojimai negali būti tvariu ilgalaikiu sprendimu.

Švedija – vienintelė ES šalis, kuri neįvedė saviizoliacijos režimo ir griežto karantino apsisaugojimui nuo pandemijos. Faktiškai, Švedijoje draudžiama tik susirinkti daugiau nei 50 žmonių, vesti pamokas vyresniosiose klasėse ir studentams, lankytis senelių slaugos namuose.

Iki šiol šalyje buvo pranešta apie 40 000 koronavirusinės infekcijos atvejų. Mirtingumas nuo COVID-19 Švedijoje yra vienas didžiausių pasaulyje. Per visą pandemijos laikotarpį mirė 4 542 žmonės.