infa.lt

nuotr: infa.lt

Medicinos leidinyje „Lancet“ buvo paskelbtas meta tyrimas apie asmens apsaugos priemonių poveikį SARS-CoV-2 viruso plitimui. Į plataus masto apžvalgą buvo įtraukti duomenys iš 172 mokslinių darbų apie koronavirusų problemą.

Tokio tyrimo poreikis kilo dėl to, kad rekomendacijos įvairių infekcijų prevencijai įvairių pasaulio šalių ir regionų gyventojams dažnai yra labai prieštaringos. Be to, specialistų nuomonė apie kaukių ir akinių dėvėjimo būtinumą labai skiriasi.

Tyrimas parodė, kad, pavyzdžiui, kai atstumas tarp žmonių yra vienas metras, infekcijos rizika yra 2,6%, lyginant su 12,8%, jei atstumas mažesnis. Dar labiau didinant atstumą, kiekvienas papildomas metras perpus sumažina infekcijos perdavimo riziką.

Akių apsauga – apsauginiai akiniai ir skydeliai – taip pat sumažina infekcijos riziką: nuo 16%, jei jų nėra, iki 5,5%. Panašus vaizdas su kaukėmis: viruso perdavimo iš žmogaus žmogui rizika yra tik 3,1 proc., kai kaukė nešiojama, ir 17,4 proc., jei veidas neuždengtas.

Pasak tyrėjų, tai buvo pirmasis darbas, kuriame buvo apibendrinta visa informacija apie „Covid-19“, SARS ir MERS infekcijas ir pateikti geriausi šiandien turimi įrodymai apie optimalų paprastų priemonių naudojimą, norint išlyginti sergamumo kreivę.

„Vyriausybės ir visuomenės sveikatos organizacijos gali naudoti mūsų rezultatus, kad pateiktų aiškias apsaugos priemonių, skirtų sumažinti infekcijos riziką, rekomendacijas“, – sako vienas iš straipsnio autorių Holger Schünemann.

Tyrime, visumoje, labai pabrėžiama socialinio atstumo (nuo 1m) svarba.

Mokslininkai pažymi, kad bet kokia asmeninė apsauga jokiu būdu neturėtų būti laikoma higieninių procedūrų – rankų ir veido plovimo muilu – pakaitalu.

infa.lt pastaba:

Straipsnyje išdėstytos mintys ir tyrimo duomenys nurodo į tai, kad „viešojoje aplinkoje realiai esant viruso nešiotojams, kaukės riboja viruso plitimą. Tyrimo rezultatų aprašyme (pabaigoje) yra neaiški frazė, kuria norėtume pasidalinti – išvertėme pagal galimybės kuo tiksliau, lygindami su keliomis kalbomis:

Kai diferencijuojamas N95 ar analogiškų respiratorių naudojimas, kuris dažnesnis sveikatos priežiūros, nei ne sveikatos priežiūros įstaigose, buvo pakoreguotas atsižvelgiant į galimybę, kad veido kaukės ne tokios veiksmingos ne sveikatos priežiūros įstaigose – pogrupio efektas buvo nežymus, mažiau patikimas:

„When differential N95 or similar respirator use, which was more frequent in health-care settings than in non-health-care settings, was adjusted for the possibility that face masks were less effective in non-health-care settings, the subgroup effect was slightly less credible (pinteraction=0·11, adjusted for differential respirator use; figure 4)”