infa.lt

Prezidento Gitano Nausėdos kalba Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos šimtmečio minėjime

Prezidento Gitano Nausėdos kalba Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos šimtmečio minėjime

14 gegužės
11:58 2020

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotrauka

Gerbiamas Seimo Pirmininke,

Gerbiamas Ministre Pirmininke,

Gerbiamieji Seimo nariai, garbingi svečiai,

„Sveiki susirinkę!“ – taip atkurtos Lietuvos valstybės Prezidentas Antanas Smetona prieš šimtą metų sveikino demokratiškai išrinkto Steigiamojo Seimo narius. Šiandien, kai kiekvienas viešas susibūrimas pandemijos akivaizdoje įgauna ypatingos reikšmės, šis paprastas kreipinys vėl skamba aktualiai.

Mūsų valstybei tenkantys išbandymai kelia susirūpinimą, tačiau ir jie nublanksta prieš tas ypatingas sąlygas, kuriomis prieš šimtą metų teko veikti nepriklausomos Lietuvos Respublikos kūrėjams. Jie statė valstybę, spaudžiami karo, suirutės, nepritekliaus ir daugelio pavojingų ligų. Mes šiandien turime įveikti vieną pandemiją.

Nieko nuostabaus, kad pirmojo Steigiamojo Seimo posėdžio dalyviai jautė tapę istorinio įvykio liudininkais. Prezidentas Antanas Smetona, grąžindamas įgaliojimus Tautos išrinktiems atstovams, kalbėjo apie tai, kad „tautos valia, buvusi ilgus amžius prislėgta, suvaržyta, vėl iškilo aikštėn ir susidėjo į stiprų, aiškų vienetą“.

Prieš šimtą metų, 1920-ųjų gegužės 15-ąją, laikinojoje sostinėje Kaune susirinkęs Steigiamasis Seimas išreiškė Lietuvos žmonių valią, paskelbęs „atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę, kaip demokratinę respubliką“. Lietuvos Respublikos įtvirtinimas karūnavo sunkų ir didžiai reikšmingą darbą, kurį pradėjo Didysis Vilniaus Seimas ir tęsė Vasario 16-osios Akto signatarai. Į šoną buvo atidėtos ankstesnės abejonės dėl valstybės santvarkos, galimų sąjunginių ryšių su kitomis valstybėmis, teritorijos, į kurią ji galėtų pretenduoti. Nuo Gegužės 15-osios Lietuva jau tvirtai žinojo, kas ji yra ir kuo norėtų likti ateityje.

Šiandien galime pagrįstai didžiuotis, kad Tauta atsiliepė į Valstybės Kūrėjų kvietimą, kai to labiausiai reikėjo, ir išreiškė savo valią pirmuosiuose laisvuose ir sąžininguose rinkimuose. Sutelkę valdžią Steigiamojo Seimo narių rankose, Lietuvos žmonės parodė tikėjimą demokratine ateitimi.

Gerbiamieji,

neapsigaukime – prieš šimtą metų įsipareigoti demokratijai reiškė užimti drąsią poziciją.

Steigiamasis Seimas, kurio veikloje aktyviai dalyvavo moterys ir tautinių mažumų atstovai, buvo drąsi institucija, kėlusi tikslą kūrybingai perkurti esamą visuomeninę sanklodą, ekonomiką ir politiką.

Savo kalboje Seimo Steigiamojo „amžiaus pirmininkė“, garsi rašytoja ir visuomenės veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė džiaugėsi proga pradėti parlamento darbus „kaip sena savo tautos nepriklausomybės kovotoja, kaip moteris, įgijusi taip karštai pageidaujamo teisių sulyginimo, kaip savo visuomenės narys, neliovęs kovoti prieš kiekvieną pavergimą, vis tiek koks jis yra: tautų, luomų ar kapitalo“.

Susirinkus Steigiamajam Seimui, Lietuva tvirtai pasuko modernybės keliu. Parlamento nariai, nors dauguma kilę iš kaimų ir dvarų Lietuvos, gerbiantys tradicijas ir linkę semtis įkvėpimo iš praeities, pirmiausia žvelgė į ateitį. Jų siekiai apėmė pastangas sukurti naujo modelio tautinę valstybę, įtvirtinti asmenų teises ir laisves bei kuo greičiau įveikti atsilikimą nuo pažangiausių to meto šalių. Steigiamasis Seimas kolektyviai žengė pirmyn ir ieškojo naujų sprendimų, užuot dairęsis į tai, kas buvo įprasta ir visiems suprantama. Tai buvo didelių svajonių ir dar didesnių darbų metas.

Neatsitiktinai greta kitų jautrių klausimų, tokių kaip nuolatinės šalies Konstitucijos priėmimas, nacionalinės valiutos lito įvedimas, žemės reforma, valstybės ir bažnyčios santykio nustatymas, Steigiamojo Seimo nariai daug dėmesio skyrė švietimui. Tam toną uždavė pagarsėjęs Steigiamojo Seimo pirmininko Aleksandro Stulginskio priesakas, kad „mokslas turi būti prieinamas ne tik didžiūnų rūmams, bet ir kaimų bakūžėms“.

Šiandien galime konstatuoti, kad Steigiamojo Seimo palikti pėdsakai giliai įsispaudė tiek fiziniame, tiek ir intelektualiniame Lietuvos žemėlapyje. Net ir juodžiausiomis akimirkomis mūsų šalies žmonės nesiliovė svajoti apie prarastą, ir dėl to nepaprastai brangią, Vasario 16-osios ir Gegužės 15-osios Lietuvą.

Štai kodėl Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio deklaracijoje atsirado įsipareigojimas Lietuvos valstybės atstatymą vykdyti pagal Steigiamojo Seimo 1922 metais priimtos pirmosios nuolatinės Konstitucijos dvasią.

Štai kodėl Atkuriamasis Seimas Nepriklausomybės Akte patvirtino, kad Steigiamojo Seimo Gegužės 15-osios rezoliucija yra Lietuvos valstybės konstitucinis pagrindas.

Gerbiamieji,

Steigiamojo Seimo veikloje, kaip ir šiandien, netrūko nei abejonių, nei karštų nesutarimų, kartais net destrukcijos, tačiau galutinis jo pastangų rezultatas – įtvirtinti naujos valstybės pamatai – mus džiugina iki šios dienos.

Iki šiol prisimename, kad prieš šimtą metų Tautos atstovai ėmė kurti demokratinę respubliką. Iki šiol žengiame jų nutiestu keliu.

Todėl ir šiandien, ieškodami prielaidų naujam kokybiniam valstybės šuoliui į priekį, mes galime ir turime semtis įkvėpimo iš Steigiamojo Seimo narių. Užuot paskendę nesutarimuose, ieškokime Lietuvai reikalingų sprendimų. Nežinios ir abejonių akimirkomis dažniau remkimės pasakojimais, kaip iš Pirmojo pasaulinio karo ir Nepriklausomybės kovų chaoso buvo lipdoma nauja, kokybiškai pranašesnė tvarka.

Tegul tai būna mums priminimas, kad kiekviena krizė yra puiki proga žengti didelį žingsnį į priekį.

Tegul tai būna priminimas, kad nėra nieko neįmanomo tiems, kurie nestokoja ryžto.

Tegul tai būna kvietimas negailint laiko ir jėgų dirbti Lietuvos ir jos žmonių naudai bei gerovei!

informaciją parengė: Eglė Saulė Trembo

 


Žymos

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Reklama

Apklausa

Ar reikia sugrąžinti privalomą kaukių dėvėjimą?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas
    Lidžita Kolosauskaitė. Sloguojantys hermafroditai

Lidžita Kolosauskaitė. Sloguojantys hermafroditai

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Bilas Geitsas: Klimato pasikeitimai  bus 5 kartus labiau mirštami nei pandemija

Bilas Geitsas: Klimato pasikeitimai bus 5 kartus labiau mirštami nei pandemija

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    KU rektorius, prof. Artūras Razbadauskas: „Jei vėl bus kalbama apie karantino įvedimą Lietuvoje, aš esu prieš!..”

KU rektorius, prof. Artūras Razbadauskas: „Jei vėl bus kalbama apie karantino įvedimą Lietuvoje, aš esu prieš!..”

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Lietuvoje galima išgyvendinti skurdą

Lietuvoje galima išgyvendinti skurdą

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Povilas Masilionis. Konstitucinių dvasių būstinėje

Povilas Masilionis. Konstitucinių dvasių būstinėje

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Aurelijus Veryga siūlo nesiveržti pas gydytojus, kai paslaugas galima gauti nuotoliniu būdu

Aurelijus Veryga siūlo nesiveržti pas gydytojus, kai paslaugas galima gauti nuotoliniu būdu

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Apie svetimas ligas

Jolanta Blažytė. Apie svetimas ligas

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Vigilijus Jukna. Kaip auksinę e-sveikatos sistemą lietus nuplovė

Vigilijus Jukna. Kaip auksinę e-sveikatos sistemą lietus nuplovė

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Gyvenimas – tai maratonas

Gyvenimas – tai maratonas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Skurdo mentalitetas

Skurdo mentalitetas

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Tavo vidinė stiprybė

Tavo vidinė stiprybė

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    R. Karbauskis sureagavo į A. Landsbergienės kaltinimą puolant ją, esą kai nesugebėjo susidoroti su jos vyru

R. Karbauskis sureagavo į A. Landsbergienės kaltinimą puolant ją, esą kai nesugebėjo susidoroti su jos vyru

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika: Pabaigos pradžia

Algimantas Rusteika: Pabaigos pradžia

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Ramūnas Karbauskis: „viešai skelbiama, kad Karalienės Mortos mokykla galimai vogė asmens duomenis“

Ramūnas Karbauskis: „viešai skelbiama, kad Karalienės Mortos mokykla galimai vogė asmens duomenis“

komentarai 2 Skaityti visą įrašą

Būtų smagus straipsnis, jeigu viską pastatyti ant tvirto ekonominės krizės pamato. Dar pernai atėjo krizė!...

pats tiek kartų buvo ministeriu... ir kur rezultatai? Švietimas sugriautas... kas toliau? Kas atsakys? Kas...

kas matė Geitsą su kauke? o kas gali paneigti, kad nepaėjus bizniui su vakcinomis ir...

kažkas į geresnę pusę... bet reiktų analizuoti detaliau......

Liūdniausia, kad tokios paprastos (regis) tiesos taip retai bepasigirsta......

Aš pasakyčiau kaip pirštu į akį....

Viso pasaulio spauda seniai raso, kad vaikai pernesa koronavirusa visai lengvai. Imunitetas nereiskia, jog jie...

Ziauriai raso autore. Negailestingai. Bet tiesos yra. Per viduri....

pries ka kariausim ?kad tik amerikai ytikti !jei kas pultu.... ,-niekas nepadetu.....tik pinigus jankiam isvyliot.......

Lietuvoje žodis landsbergiai jau tapo keiksmažodžiu...

Vietoj Paleckis t. b. teisiamas padugnės Soros klapciukas landsberg....

Pasidalinkite su savo draugais
Sveiki, verta dėmesio: *Prezidento Gitano Nausėdos kalba Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos šimtmečio minėjime* - nuoroda: https://infa.lt/45673/prezidento-gitano-nausedos-kalba-steigiamojo-seimo-ir-lietuvos-respublikos-simtmecio-minejime/