infa.lt

Eurostato duomenys rodo, kad Europos ekonomika patiria gilų nuosmukį. Pirmąjį ketvirtį, įmonėms nutraukus veiklą dėl karantino priemonių, euro zonos šalių ekonomika susitraukė 3,8%, o visų ES šalių kartu paėmus – 3,5%.

Tai yra didžiausias smukimas nuo bendros susivienijusios Europos statistikos vedimo pradžios 1995 metais. Koronaviruso sukeltas ekonomikos nuosmukis pasirodė esąs rimtesnis nei rinkų kritimas 2008 m., žlugus amerikiečių bankui „Lehman Brothers“.

Koronaviruso pandemija mums kelia iššūkį istoriniu mastu. Visos pasaulio ekonomikos, įskaitant Vokietijos ekonomiką, patiria didžiausią pastaruoju metu nuosmukį. Esame ant, galimai didžiausio nuosmukio per visą pokario laiką, ribos.
Hubertus Heil
Vokietijos darbo ministras

Pandemijos poveikis atrodo dar įspūdingesnis, turint omenyje, kad karantino priemonės daugumoje Europos šalių buvo įvestos tik kovo mėnesį, tai yra paskutinį pirmojo ketvirčio trečdalį. Italijos ekonomika sumažėjo 4,5%, ispanų – 5%, o prancūzų – 5,8%. Taigi Prancūzija įveikė 1968 m. rekordą, kai jos ekonomika dėl visuotinio streiko krito 5,3 proc.

Biudžeto prognozėje turėtų būti atsižvelgiama į kitą riziką, kurios negalima atmesti: tai, kad epidemija truks ilgiau, nei mes manome dabar. Tokiu atveju 2020 m. Italijos BVP sumažės 10,6%.
Giuseppe Conte
Italijos ministras pirmininkas

Italija pradės išeiti iš karantino kitos savaitės pradžioje. Tačiau Europos centrinis bankas atsižvelgia į scenarijų, kuriam esant Europos ekonomika negalės išsiskleisti ir vasaros mėnesiais.

Pagal ECB parengtą augimo scenarijų, euro zonos BVP šiemet gali sumažėti nuo 5 iki 12%.
Christine Lagarde
Europos centrinio banko pirmininkė

Dabar mažai kas abejoja, kad bus nutrauktas vasaros turizmo sezonas, kas ypač stipriai palies Viduržemio jūros šalis. T. y., tą pačią Italiją, Ispaniją ir Prancūziją.