infa.lt

infa.lt montažas

„Covid-19 epidemijos metu nuskambėjo balsas, psisakantis prieš rinkos santykius, įteisinančius nepadorų darbo užmokesčių skirtumą. Ekonomikos teorijos klasika pateikia moralinį šio reiškinio paaiškinimą”, – rašo Pierre Randeau, Paryžiaus 1 Panteono-Sorbonos universiteto docentas, ir Sporto vadybos mokyklos dėstytojas, slate.fr portale.

„Dabartinė krizė tapo galinga nelygybės nustatymo priemone: visame pasaulyje medicinos darbuotojai skundžiasi nepakankamumu, skambina pavojaus varpais dėl akivaizdaus lėšų trūkumo ir seniai nepakankamo dėmesio jų darbui, o tokių mažai naudingų profesijų atstovai kaip futbolininkai, prekybininkai ir pan. gauna per didelį, jei nekalbant apie tiesiog nepadorų atlyginimą“, – rašoma straipsnyje.

– Tokia padėtis kelia susirūpinimą ir skatina vis labiau galvoti apie ateitį, teoretizuoti apie naują modelį, galintį efektyviai kovoti su tokia nelygybe. Net Prancūzijos ekonomikos ministras Bruno Le Maire neseniai paragino „naujam kapitalizmui“ ir giliems sukrėtimams “

„Tačiau atidžiau ištyręs, perskaitęs ir iš naujo atradęs pagrindinius kapitalizmo ir modernaus liberalizmo darbus, supranti, kad atlyginimų skirtumai, taip pat kaip tariama nelygybė yra absoliučiai teisėti, teisingi ir netgi moralūs“, – pabrėžia straipsnio autorius.

1817 m. pasirodžiusioje knygoje „Politinės ekonomikos ir mokesčių principai“ ekonomistas Davidas Ricardo naudojasi metafora, kurią jam pateiktą iki jo Adamo Smito 1776 m. savo medžiagoje „Tyrimas apie tautų turto prigimtį ir priežastis“, kuriame nagrinėjamas vandens ir deimantų paradoksas.

Vanduo neturi jokios vertės būtent todėl, kad yra naudingas ir jo yra gausiai, tuo tarpu deimantas turi labai didelę vertę visuomenėje, nes jis iš principo yra nenaudingas ir todėl automatiškai tampa retu “.

„Paimkime pavyzdžiu vandenė ir deimantą. Kadangi vanduo reikalingas gyvybei, jo gausu gamtoje, todėl jo gavyba reikalauja labai mažai darbo laiko. Todėl ir jo kaina yra minimali. Moraline prasme tai yra labai gerai, nes leidžia visiems turėti neribotą prieigą „, – aiškina mokslininkas.

„Kita vertus, deimantas yra parodomasis, nenaudingas ir retai sutinkamas gamtoje. Norint jį išgauti, reikia daug techninių priemonių, pastangų, darbo būtent todėl, kad jis nėra naudingas, ir, atitinkamai, nelabai paplitęs”.

Šiais laikais tas pats atsitinka kalbant apie medicinos personalą ir futbolininkus. Medicinos darbuotojai yra nepaprastai naudingi, reikalingi ir nepakeičiami. Jų paslaugos yra nebrangios, jiems mokama mažai, kad dauguma žmonių galėtų jomis naudotis”, – rašo Pierre. Randeau

„Kalbant apie futbolo žaidėjus, pasakysime atvirai, jie yra visiškai nenaudingi, jie yra tik tuščio ir monotoniško žaidimo atstovai“, – įsitikinęs Randeau. „Taigi, jie yra reti ir jų „gamyba“ pareikalaus didelių darbo sąnaudų. Neymar, Mbappe, Messi ar Ronaldo negali būti pakartoti vienas prie vieno begalę kartų, nepriklausomai nuo apmokymo ar išsilavinimo, tai yra, jie yra nepakartojami. Dėl to jie yra brangūs, ir tik keletas klubų gali sau juos leisti”.

„Kad galėtume tai suprasti, tarkime, kad tokia moralė yra persvarstoma. Įsivaizduokime, kad „Covid-19“ krizė sujaukia kortas ir priverčia mus atmesti rinkos ideologiją, primetant precendento neturintį aukštą sveikatos personalo, taip pat mokytojų, teisėjų, teisėsaugos darbuotojų ir visų naudingų profesijų darbuotojų darbo įvertinimą.

Dėl aukšto įvertinimo padidės jų paslaugų kaina. Norint sukalibruoti tokius didelius atlyginimus atsižvelgiant į ekonominę pusiausvyrą, reikės padidinti prieigos prie jų kainą ir taip apriboti jų prieinamumą, o tai bus neproduktyvu ir netinkama moraliniu požiūriu. Pasinaudoti šiomis naudingomis paslaugomis galės tik turintys pakankamai resursų žmonės. Likę nieko negaus“, – analizuoja straipsnio autorius.

„Tai yra būtent kapitalizmo iškelta mintis: naudingumas neturėtų būti mainų vertės pagrindu. Priešingu atveju daugumai žmonių bus blokuojama galimybė naudotis tuo, kas naudinga. Sutinkame mes su tuo ar ne, galime tik moralizuoti, laikydamiesi liberalizmo dvasios”, – reziumuoja Pierre Randeau.