infa.lt

„Taip, jūs išgiję. „Testas neigiamas, eikite namo ir daugiau nebegalvokite apie tai”, – sako gydytojai savo pacientams. Bet jie, anaiptol, neišsigydė. Išgyvenusiems žmonėms iš pirmosios „raudonosios zonos“ kaimų Italijoje, tarp Codogno ir Lodi, reikia psichologinės pagalbos tam, kad kažkada grįžtų į normalų gyvenimą “, – rašo prancūzų „Le Figaro“.

„Tuo tarpu jie deginasi savo kieme, kaip ir Andrea Facchini, kuris yra oficialiai išgydytas, praėjęs imuniteto nuo koronaviruso testus ir yra plazmos donoras. Tačiau fizioterapeutas Andrea priima mus savo sode”, – rašo straipsnio autorius. „Nežinau, kada galėsiu iš čia išeiti. Aš dar nesijaučiu saugus“, – sako jis.

„Andrea informuoja, kad kovo 19 d. išėjo iš ligoninės. Jis susirgo vienas iš pirmųjų – kai žaidė futbolą su savo draugu Mattia, kuris buvo laikomas „ligoniu Nr. 1“- ir pasveiko vienas pirmųjų. (…)„Man drebėjo kojos, akys lindo iš orbitų, aš nebegalėjau miegoti”, – prisimena jis. (…) Iš tikrųjų jis išgijo tik prieš 10 dienų. Jam nebeužeina panikos priepuoliai ir jis vėl tapo tokiu žmogumi, kokiu buvo prieš ligą”. – nurodo publikacijos autorius.

„57-erių metų konsultantas finansų klausimais Domenico Bellani nebeišeina iš savo namų. Neatidarinėja lango: „Aš net bijau oro, niekada nežinai, kas gali nutikti“ Iš pradžių jis manė, kad „virusas buvo išradimas, skirtas sukelti rinkų griūtį“. Kai iš jo buvo imamas interviu, jis stovėjo už savo lango stiklo su kauke: „Niekada nenusiimu šios kaukės. Aš gyvenu viršuje, o mano šeima gyvena pirmame aukšte. Nenoriu rizikuoti, vėjas man kelia baimę. Be to, pas mane atsirado tachikardija“, – aiškina jis.

„Pavia klinikoje mes susitikome su 54 metų Francesco Falaski, pirmo lygio medicinos direktoriumi, persirgusiu koronavirusu“, – rašo leidinys. „Mes, gydytojai, esame įpratę valdyti netikrumą, tačiau visiškai kitas dalykas yra žmogus, kuris niekada nenukentėjo ar nebuvo susidūręs su rimtais susirgimais, kuris niekada nematė, kaip kažkas miršta. Tai jam yra didžiulė trauma“.

84-erių metų Mario Scrigna išvengė mirties, kai buvo užkrėstas koronavirusu Kodonjo ligoninėje. Jo sūnus Massimo mums sako:” Jis buvo komunistas ir visada buvo ištikimas šiam judėjimui. Dabar jis rado naują religiją, daug meldžiasi ir net Mišias žiūri per televiziją “, – rašo „Le Figaro“.

„Mane labiausiai neramina tai, kad visą laiką galvoju apie mirusiuosius. Grįžau namo ir pradėjau klausinėti apie savo kaimynus”. Užkrėstų ir mirusiųjų sąrašas buvo ilgas. Balandžio 15 d. Paola Pirillo atvyko į slaugos namus Maleo, kur ji dirba: „Aš suskaičiavau tuos, kurių jau nebėra, apie 20 iš 120 gyventojų“. Kaip galima atsipalaiduoti nuo viso šito? „Aš vis dar negaliu tuo patikėti, prisimenu, kaip mano gydytojas Kremonoje man pasakė, kad ketina mane paguldyti į infekcinių ligų skyrių.

„Buvau priblokšta. Aš nebegalėjau miegoti, man buvo baisu“, o kai vyras atvažiavo jos pasiimti, jis jos neatpažino. „Buvau su kauke, visa pasimetusi. Ir ji jam pasakė: „Tai aš“, tada jis mane pasodino į galinę automobilio sėdynę ir nuvežė namo, Corno Giovine, Lodi provincijoje, kur šeima dabar svečius priima prieangyje, niekada jų neįleisdama į namo vidų“, – pažymima reportaže.