infa.lt

nuotr. XinhuaXiong Qi

„Iš pradžių Roberto Kocho institutas (RKI) nerekomendavo atlikti koronaviruso aukų kūnų skrodimo, kad apsaugotų gydytojus nuo infekcijos. Tačiau Hamburgo ir Bazelio tyrėjai ėmėsi šio tyrimo ir padarė savo pirmąsias išvadas”, – praneša vokiečių leidinys Süddeutsche Zeitung.

Bazelio universitetinėje ligoninėje buvo išskrosti 20 pacientų, mirusių nuo „Covid-19“, kūnai. „Visi tiriamieji sirgo hipertenzija, – teigė patologijos skyriaus vedėjas profesorius Aleksandras Tsankovas. – Daugelis pacientų taip pat buvo labai nutukę, tai yra, turėjo didelį antsvorį.” Tarp mirusiųjų, pasak gydytojo, vyravo vyrai. Pas daugiau nei 2/3 mirusiųjų anksčiau buvo pažeistos vainikinės arterijos, trečdalis pacientų sirgo diabetu “.

„Be to, kad nustatė praeities ligas,„ Tsankovo ​​“komandos gydytojai ištyrė ir mirusiojo plaučių audinį.“ Mažesnė dalis pacientų sirgo plaučių uždegimu “, – sako jis. „Po mikroskopu mes pamatėme sunkų plaučių mikrocirkuliacijos pažeidimą.“ Tai, jo teigimu, reiškia, kad deguonies mainai nebeveikia, ir paaiškina sunkumus, kai mechaniškai vėdinami pacientų, sergančių Covid-19, plaučiai intensyviosios terapijos skyriuose: „Jūs galite suteikti pacientui deguonies tiek, kiek jums norisi, jis (deguonis) tiesiog nebebus pernešamas toliau “, – rašoma publikacijoje.

Dabar Roberto Kocho institutas jau atsiėmė savo rekomendaciją neskrosti mirusiųjų nuo koronavirusinės infekcijos kūnų, pažymėdamas to svarbą ir atkreipdamas dėmesį į saugos priemonių poreikį, pažymima medžiagoje.

Teismo medicinos ekspertas Klausas Püshelis iš Hamburgo-Eppendorfo universitetinės ligoninės atliko skrodimą 65 pacientams, mirusiems nuo koronaviruso kovo 22 – balandžio 11 dienomis. „Süddeutsche Zeitung “, NDR ir WDR transliuotojai turi ataskaitą apie šiuos atvejus, kurią praėjusią savaitę išsiuntė Hamburgo sveikatos tarnybai. Profesorius patvirtino ataskaitos tikrumą, tačiau nenorėjo atsakyti į klausimus. Jis tik sakė, kad šiuo metu Hamburge buvo išskrosta daugiau nei 100 pacientų kūnų ir visi jie anksčiau sirgo kitomis ligomis “, – rašoma straipsnyje.

Ataskaita atitinka kai kurias Bazelyje padarytas išvadas. Pavyzdžiui, dauguma mirusiųjų sirgo širdies ligomis. Remiantis ataskaita, 55 iš 61 Hamburge ištirtų pacientų „anksčiau sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis”, tai yra hipertenzija, infarktais, ateroskleroze ir kitomis širdies problemomis.

46 žmonės buvo sirgo\ą plaučių ligomis, 28 turėjo pažeistus kitus organus, tokius kaip inkstai, kepenys ar persodinti organai. 16 žmonių sirgo demencija, kiti sirgo vėžiu, turėjo didelį antsvorį ar diabetą”.

Pasaulyje kol kas nedaug sisteminių tyrimų, susijusių su mirusiųjų nuo COVID-19 kūno autopsija. Kovo pabaigoje Pekino universitetinės ligoninės gydytojai pateikė duomenis apie 29 kūnų skrodimus. Jie pabrėžė, kad virusas užkrėtė ne tik plaučius, bet ir imuninę sistemą bei kitus organus.

Moksliniame žurnale „Lancet“ Ciuricho universiteto gydytojai pranešė apie požymius, rodančius, kad virusas sukėlė sunkų įvairių organų kraujagyslių uždegimą. Jie tyrė du mirusius žmones ir vieną išgyvenusįjį. Tai gali paaiškinti, kodėl mirė ir pacientai, kuriems nereikėjo mechaninės plaučių ventiliacijos“.

Italijoje sveikatos departamentas paskelbė pranešimą, kuriame išvardytos 1 738 mirusių pacientų ligos. Tačiau ataskaita nėra pagrįsta autopsijos rezultatais, o tik pacientų medicininių įrašų duomenimis. Ten taip pat dažniausios ligos buvo hipertenzija, diabetas ir vainikinių arterijų ligos” .

„Bandymas atsakyti į prieštaringai vertinamą klausimą, ar pacientai miršta nuo viruso, ar nuo gretutinių ligų, pateiktas tik Hamburgo medicinos eksperto Klauso Puschelio pranešime. 61 žmogui iš 65 mirusiųjų mirties priežastis buvo nustatyta „Covid-19″. Likusių keturių mirties priežastis nebuvo virusinė liga“.

Tsankovas iš Bazelio šį skirtumą vadina „akademiniu“. „Jei sergu vėžiu ir man liko šeši mėnesiai gyventi, o automobilis mane numuša, tai nesumažina vairuotojo kaltės“, – sako jis. Žinoma, mirusių pacientų, sirgusių daugybe ankstesnių ligų, prognozuojama gyvenimo trukmė būtų trumpesnė nei sveikų. „Bet be „Covid-19″ visi šie pacientai tikriausiai būtų gyvenę ilgiau, gal valandą, gal vieną dieną, savaitę ar visus metus”, – reziumuoja „Süddeutsche Zeitung“.