infa.lt

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Opozicinė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija mano, kad valdžia žmonėms privalo kuo greičiau pristatyti išėjimo iš karantino scenarijus tam, kad būtų sušvelninta epidemijos pėdomis einanti ekonominė ir socialinė krizė. Iki šiol, nesant konkrečių Vyriausybės prognozių, nėra ir didesnio visuomenės informuotumo bei įsitraukimo į krizės išėjimo paieškas.

„Šiandien galime konstatuoti, kad pirmoji reakcijos į viruso plitimą dalis baigėsi. Ekspertų teigimu, vakcinos gali tekti laukti 12–18 mėnesių. Turime spręsti, kaip toliau gyvensime su šia grėsme. Tai privalome daryti aprūpinę ir sustiprinę sveikatos sistemą ir nepamindami konstitucinės, teisinės valstybės principų. Laikas ir partijoms pradėti labiau girdėti vienai kitą.

Valdantieji turi išgirsti opozicijos pasiūlymus, kaip ir opozicija priima kompromisinius sprendimus Seime. Šiandien delsimas lemia kasdieninius praradimus daugumai šeimų.

Todėl noriu pakviesti dirbti kartu dėl to, kas svarbiausia – pradėti planuoti ir įgyvendinti priemones, kurios padės Lietuvai kuo greičiau atsigauti, nes šiuo metu mes vis dar smingame žemyn“, – pabrėžia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Liberalai atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant valdžios įsipareigojimų žadėta parama vis dar nepasiekė adresatų. Biurokratinis aparatas dirba inertiškai, nors visi ekspertai šiuokart pabrėžia lankstumo ir greitos reakcijos gyvybišką svarbą.

„Statistika rodo, kad per kiekvieną karantino dieną apie 2000 darbuotojų netenka darbo, todėl prieš savaitę šalyje fiksuoti ir neabejotinai padidėsiantys 10,3 proc. bedarbių šalyje mums turėtų kelti didžiulį nerimą. Tuo metu, kai dideli ištekliai jau turėtų pasiekti labiausiai pažeistus, mes turime neleistiną delsimą. Numatytų paramos mechanizmų įgyvendinimas vis dar buksuoja. Verslas, darbuotojai, savarankiškai dirbantieji nėra kalti dėl šitos situacijos, nes jų veikla yra tiesiog apribota.

Todėl turime stengtis išgyventi šią pandemiją su kuo mažesniais nuostoliais, nes darbo vietą galima prarasti per minutę, o ją atkurti užtrunka mėnesius ar net metus“, – tikina Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Simonas Gentvilas.

Ekspertų teigimu, tam, kad gyvenimas per pandemiją nesustotų, viena vertus, svarbu, kad ir valdžia, ir žmonės turėtų būti įmanomai vieningi ir sąmoningi, kita vertus, į krizės sprendimą orientuotos poveikio priemonės turėtų būti maksimaliai tikslios, pritaikytos probleminiams taškams.

„Ši krizė parodė, kad šiuo metu pasaulis susiduria su tam tikru, vadinamuoju, drugelio efektu, kai visi esam susiję, todėl ir šios krizės neišspręsime eidami po vieną. Praėjus mėnesiui po karantino, atsidūrėme padėtyje, tarsi vaikščiotume lynu, kur jeigu paskubėsim – tai nuslysim, jei sustosim – tai nukrisim. Ko gero, išeitis viena – plėsti naujus modernius, greitus ligos testavimo ir tyrimo metodus, kad, pavyzdžiui, persirgę žmonės galėtų grįžti į darbo rinką, o galimai atsirasiantys ligos protrūkio židiniai būtų tinkamai identifikuojami ir valdomi“, – pabrėžia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, prof. Saulius Čaplinskas.

Liberalų manymu, stojant ekonomikai svarbu yra didinti valdžios efektyvumą.

„Skirtingai nei per paskutinę krizę, dabar svarbiau yra ne pigiai pasiskolinti pinigų ekonomikai gelbėti, bet kaip tuos pinigus tinkamai išleisti, administruoti ir valdyti. Būtent nuo to didžia dalimi ir priklausys Lietuvos išėjimas iš recesijos.

Lipant iš ekonomikos krizės ne mažiau svarbus yra ir skubus valstybės biudžeto peržiūrėjimas, stabdant visas nereikalingas investicijas ir projektus, o atsilaisvinusias lėšas nukreipiant smulkaus ir vidutinio verslo gyvybingumo palaikymui“, – teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas.

Liberalai yra įsitikinę, kad dabartinė krizė yra ne tik didžiuliai žmogiški bei materialiniai nuostoliai, bet ir atsirandančios galimybės, kuriomis pasinaudoję iš krizės galime išeiti sustiprėję.

„Prieš dešimt metų praėjus krizei daug darbo netekusių žmonių ėmėsi savarankiškos veiklos, nes tam buvo sukurtos palankios sąlygos. Tai buvo puiki startinė pozicija Lietuvai, ilgainiui tapusi ir tarptautiniu pripažinimu dėl palyginti gerų sąlygų pradėti verslą. Tačiau šiandien mes turime vėl iš naujo peržvelgti įstatymų bazę. Ji turi suteikti kuo daugiau galimybių kiekvienam, norinčiam susikurti darbo vietą sau ar savo įmonę.

Turime bent 2 metams dar labiau palengvinti galimybes dirbti savarankiškai. Taip pat turėtume kur kas svariau paremti dirbančius savarankiškai su individualios veiklos pažymėjimais. Šioje srityje labai daug meno ir kultūros žmonių, jaunų ir ambicingų profesionalų. Jei valstybė negeba duoti, ji galėtų bent neatimti.

Šiemet, pavyzdžiui, galėtume paskelbti moratoriumą mokesčiams, kuriuos, deklaravę pajamas, turi sumokėti dirbantieji savarankiškai. Tai būtų ženkli parama jiems“, – teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė ir frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ekspertai pabrėžia, kad per šią krizę dėmesys privalo būti sutelktas ne į taupymą, o į pajamų auginimą.  Valdžia turėti remti visus, kurie tik nori dirbti – jos parama turėtų „nupirkti laiko“ verslui, kad jis išgyventų ir paskatinti naujų verslų atėjimą į rinką.

„Palaipsninį išėjimą iš krizės skirstyčiau į tris dalis. Pirma kategorija yra smulkus verslas ir dirbantieji individualiai. Jiems karantino nuėmimas turėtų būti kuo spartesnis, o valdžia jiems dar turėtų neatlygintinai skirti pinigų, kad tik jie nebijotų imtis verslo. Antra kategorija – vidutinės ir stambesnės įmonės, kurioms valstybė turėtų padėti užtikrinti likvidumą, t. y. suteiktų pinigų tam, kad nesusidarytų skolos kamščiai, pavyzdžiui, išleidžiant obligacijas.

Trečia kategorija – stambusis verslas. Pastarajam reikia suteikti galimybę pasiskolinti per valstybę kaip tarpininką už žemas palūkanas ir padėti išsaugoti tarptautines rinkas, nes 60 proc. šalyje sukuriamų produktų yra eksportuojama“, – teigia finansų analitikas Marius Dubnikovas.