infa.lt

Griuseppe Conte ir Angela Merkel | REUTERS

Daugelis vokiečių mėgsta Italiją, daugelis italų įprastu metu žavisi Vokietija. Tačiau koronaviruso COVID-19 krizės metu Italija mano, kad Vokietija paliko ją likimo valiai. Dešinieji populistai, pavyzdžiui, Matteo Salvini, įžvalgiai pagauna nuotaikas”, – rašo vokiečių žurnalas „Der Spiegel”.

Salvini yra pasirengęs iš naujo atrasti savo seną mylimą priešą: vokiečius ir jų tariamai kolonialistinį požiūrį į Italiją. Kad ir ką buvęs vidaus reikalų ministras berašytų „Twitter “, srautuose ar žinutėse, jis reguliariai rašo sarkastiškus komentarus apie Berlyną“. Mes 20 metų esame šeriami Europos šūkiais „, – sako Šiaurės lygos vadovas. Bet, kai Italijai reikia pagalbos, ji, pasak jo, gaunama iš Venesuelos ar Albanijos.„ Mes nieko negauname iš Vokietijos, išskyrus du pirštus į akis”.

„Kaip dažnai nutinka, Salvini kalba griežtesniu tonu nei dauguma italų. Tačiau jo kritika atspindi paplitusias šalyje nuotaikas. Daugiau nei 70% piliečių vienoje apklausoje teigė, kad yra nusivylę Europos pagalba. Ir pirmiausia – Vokietija, kuri paliko juos nelaimėje“, – rašo leidinys.

Kol rusai, kinai ar kubiečiai siuntė lėktuvus su pagalba, Vokietijos vyriausybė pirmiausia užblokavo apsauginių kaukių ir apsauginių drabužių eksportą, kol galiausiai atėjo į pagalbą. Su nuostaba ir sumišimu italai stebėjo, kaip Berlynas teikia šimtų milijardų eurų paramą savo piliečiams, tačiau neleido startuoti „koronaoviruso obligacijų“, kad palengvintų apverktiną Italijos padėtį“.

„Jie su mumis elgiasi kaip su sergančiais maru“, – rašo, pavyzdžiui, laikraštis „Il Giornale“, kuriame teigiama, kad Vokietija yra pasirengusi „uždusinti Italiją“.

„Net ir Vokietijos ambasados Romoje„ Facebook “puslapyje, kuris iš esmės nėra neapykantos reiškimo forumas, kruša užgriūva pasipiktinę komentarai, ypač po interviu su ministrais Heiko Maasu ir Olafu Scholzu. „Vokietija visada norėjo užvaldyti mūsų Italiją rašo viena naudotoja”. „Jie palieka mus plūsti kraujais”, rašo kitas. Ir trečias įsitikinęs: „Vienintelė garantija, kurią galime suteikti vokiečiams, yra tai, kad Italijos žmonės paskelbs karą Vokietijai. Mes esame pasirengę“.

Norint suprasti italų nusivylimą ir įniršį, verta atsigręžti į praeitį, kai žodis „koronavirusas“ dar buvo nepažįstamas, rašo leidinys. Praėjusių metų rugsėjį Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris kartu su savo kolega Sergio Mattarella šventė Vokietijos ir Italijos santykių atkūrimą. Mattarella išdidžiai pasakojo, kad vien tik Vokietijos prekybos su Lombardija apimtys yra didesnės nei su Japonija. „Lūkesčiai iš Vokietijos buvo dideli, o dabar atitinkamai jaučiamas didelis nusivylimas“, – konstatuoja leidinys.

Kiek gilus italų pasipiktinimas, pademonstravo vokiečių laikraščio „Bild“, kuris savo straipsniu norėjo išreikšti užuojautą Italijai („Mes kartu su jumis apverkiame žuvusius“) akcija, tačiau vokiečių žinutė nebuvo priimta visų adresatų.

„Veidmainiškame“ straipsnyje rašoma tik: „Jūs susidorosite, jūs esate stiprūs“, – parašė Italijos laikraščio „Corriere“ korespondentas Vokietijoje, tačiau jame, pasak žurnalisto, nėra nė vieno solidarumo požymio“, – apgailestauja „Der Spiegel“.