infa.lt

Psichikos sveikatos specialistai seniai pripažinę, kad išgąsdintas žmogus praranda adekvatų ryšį su savimi ir su aplinka, jis nebemato platesnio konteksto ir negeba priimti protingų sprendimų. Dar ne taip seniai esant kritinei situacijai buvo rekomenduojama… nurimti ir tik tada galvoti apie sprendimo būdus.

Šiandien pasaulyje turime beprecedentę situaciją, kai visi sprendimai priimami „ant karštųjų“, TV ir žiniasklaidos išgąsdintiems žmonėms skanduojant „apsaugok mus nuo pikto koronaviruso!“.

Visi skaičiuoja mirusius, bet niekas neskaičiuoja pasveikusiųjų ar turinčių tik lengvus simptomus, nors pastarųjų – dauguma.

Pasekmės jau matyti.

„Dvi iš keturių įmonių, kuriose dirbu, sustabdę veiklą ir neaišku, ar dar vykdys, o kitos dvi dar kažkiek dirba, bet neaišku, kaip mokės,“ – atsidūsta mano klientė buhalterė, keturių vaikų motina.

„Apyvarta krito penkiasdešimčia procentų, žada perkelti į kitą degalinę, bet neaišku, kaip bus,“ – susirūpinusi pasakoja degalinės darbuotoja, trijų mažamečių gimdytoja.

Tokių istorijų – vežimu vežk. Kol žiniasklaida „dėkoja gydytojams“, o politikai žada kelti jų ir taip nemenkus atlyginimus, kad tik „apsaugotų nuo pikto“, daug žmonių pradeda gyventi iš santaupų ir blogiausia – nežino, kada vėl turės pajamų.

Namuose uždaryti gyventojai pradės sirgti depresija ir kitomis psichikos ligomis, kai jau ir dabar pasaulyje dėl depresijos kiekvienais metais nedarbingais tampa milijonai. Nes depresija tai – ne liūdnas veidas.

Sunki depresija pasireiškia  socialine izoliacija, fobija, energijos deficitu ir nesugebėjimu priimti sprendimų. Sergantis depresija retai išvengia lėtinių fizinės sveikatos sutrikimų, bet, net jei išvengia, tai nėra esminga, nes net iš pažiūros stiprus, sveikas vyras vargiai turi energijos nueiti nuo miegamojo iki virtuvės.

Senoliai – visų numylėtieji senoliai – šv. Velykas sutiks vieni – per televiziją klausydami apie bendraamžių mirtis. O juk daugumai tai ir bus paskutinės Velykos – tiesa, ne dėl koronaviruso.

Pasaulis leidosi į sunkiai paaiškinamą socialinį eksperimentą, kuris, nors ir plačiai palaikomas kone sudievintų gydytojų, mediciniškai vargiai paaiškinamas. Iš esmės saviizoliacijos poreikis grindžiamas ne kokiais nors moksliniais tyrimais, o…. Kinijos arba Italijos pavyzdžiu.

Tačiau nereikia būti mediku, kad pastebėti, jog šie pavyzdžiai vienas kitam prieštaraujantys – kinai tvirtina jau suvaldę epidemija (šiai dienai oficialiais duomenimis sergančiųjų skaičius nesiekia 2 000), o pas italus nuo karantino įvedimo sergančiųjų skaičius ne tik nesumažėjo, bet padidėjo apie 4 k. (iki beveik 120 000).

Kaip ta pati priemonė gali duoti tokius skirtingus rezultatus? Juolab, kad pasaulio mastu taip pat stebimas tik sergančiųjų skaičiaus augimas.

Dar daugiau, gripo virusas iš esmės panašus į koronavirusą (sklaidos būdu, struktūra, ligos požymiais), tad įvedus visuotinį karantiną turėjo ženkliai mažėti sergančiųjų gripu, bet… Šioje srityje, lyginant su kitais metais, taip pat nestebima ryškaus sumažėjimo. Kaip tai paaiškinti?

Atsakyti galėtų mokslininkai, kurie turėtų nustatyti, ar saviizoliacija gali sustabdyti viruso plitimą, tačiau apie jokius rimtesnius tyrimus nei medikai, nei politikai nekalba.

Taigi, panašu, kad labiausiai tikėtinas šio socialinio eksperimento rezultatas – socialinė ir ekonominė katastrofa, kuri greičiausiai tęsis kur kas ilgiau nei koronaviruso pandemija.

šaltinis: lidzita.lt

Daugiau šios autorės rašinių galite rasti paspaudę nuorodą: Lidžita Kolosauskaitė