infa.lt

Mes staiga aiškiai suvokiame, kad kritinėse situacijose gelbsti tik sveika nuovoka ir.. kažkaip savaime pradedame gyventi “čia ir dabar“. Sąmoningai. Natūraliai. Mes pradedame matyti daugybę dalykų, pro kuriuos anksčiau bėgte prabėgdavome.

Ir kaip neįprasta negirdėti dažniausiai kartojamos šiuolaikinės mantros “neturiu laiko“! Dabar gi mes turime visą savo laiką, kurio, kaip pasirodė, iš pradžių nežinojome, kur dėti..

O būdami vis ilgiau namuose pastebime, kad dabar nėra jokios prasmės (ech, ir kaip kvaila..) puikuotis prieš kitus kažkokiais įmantriais daiktais, rūbais, telefonais, automobiliais..

Stebime, kaip kasdien atkrenta vis daugiau dirbtinų poreikių, norų, iliuzijų, šablonų, etikečių ir kaukių.. Mes pradedame matyti realią realybę, aštriau pajuntame, kas iš tiesų gyvenime svarbu ir vertinga mums visiems. O ir patys mes tampame tyresni, tikresni, nuoširdesni.

Kitaip pamatome save, savo namus, savo artimus žmones, mūsų gyvenimo būdą, mūsų planetą. Nesileidžiame taip lengvai įtraukiami į paniką, nes aiškiai suvokiame: sunkūs laikai – laikini.

Jie praeis, tačiau kokie mes po jų išliksime – priklauso dabar tik nuo mūsų.

Todėl išmokome spręsti tai, kas šią akimirką svarbu, suprantame: “šiandien yra taip“. Nors gali būti sunku, nesuprantama, keista, liūdna, baugu..

r kartais nieko negalime pakeisti, tik išgyventi tai šiandien, bet mes žinome – rytoj bus kitaip, ir su kiekviena diena mes artėjame prie geresnių laikų !

Ir jei dar prieš kelias dienas atrodė, kad visą mūsų gyvenimą aptraukė kažkokia kaustanti migla, o todėl net neįsivaizdavome, kad galėsime šypsotis, o tuo labiau – džiaugtis, tai dabar jau gyvenimas po truputį pradeda imti viršų.

Taip, dar vis sunku, bet jau pradedame šypsotis ir su lengva ironija bandome palengva vaduotis iš tos kaustančios miglos. Užgimsta tyli, švelni viltis: mes tai įveiksime, viskas turi būti gerai .. Ir būtinai bus!

Ir bus tikrai ne taip, kaip buvo prieš karantiną. Mes pasikeitėme ir tebesikeičiame, mes atsikratome iliuzijų, egoizmo, susipriešinimo, nes būdami izoliuoti, gavome netikėtą galimybę pamatyti mūsų visų gyvenimą iš šalies – pamatėme tai, kas mus žlugdo ir griauna.

Todėl pradėkime jau šiandien galvoti apie tai, kaip gyvensime po karantino. Dabar turime marias laiko pamąstymams, išvadoms, suvokimams.

Po tokių globalinių sukrėtimų visada atsiranda santarvės, vienybės, pokyčių poreikis, todėl užgimsta naujos realybės pamatai.

Palikime negatyvumą praeityje, jei norime šviesios ateities – galvokime tik apie meilę, gerovę, vienybę – tuomet ji ir bus šviesi .

O kitaip ir būti negali – juk su pavasariu mums, kaip ir visai gamtai, dovanojama galimybė viską padėti nuo švaraus lapo  ..

Visus mus su pavasariniu atgimimu !

Rūta

ruvi.lt