infa.lt

Gelbėkitės kaip kas išmanote arba 15 dienų tam, kad būtų atstatyta Europos ekonomika

28 kovo
07:31 2020

 

Ketvirtadienį vykusiame ES aukščiausiojo lygio susitikime, skirtame koronaviruso COVID-19 epidemijai, susirėmė šalininkai tų, kurie rengė naują „Maršalo planą“ ekonomikos gaivinimui, ir šalių, pasisakančių prieš plataus masto įsikišimą. Pirmiesiems vadovauja Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchez, rašo ispanų leidinys El Pais (originalus straipsnio pavadinimas: „Europos šoko planas pagrįstas Vokietijos ir Nyderlandų pasipriešinimu„).

Renginio tikslas buvo susitarti dėl „suderintos strategijos“, skirtos įveikti koronavirusinę pandemiją, kad būtų atkurta normali kontinento socialinė, ekonominė ir pramoninė būklė. Tačiau stiprus šiaurės šalių pasipriešinimas siūlymui dalintis pastarojo meto skaudžiausios Europos sveikatos krizės išlaidomis užkirto kelią tolesniam svarstymui.

Pagrindiniai „Maršalo plano Europai” idėjos priešininkai yra Vokietija ir Nyderlandai. Aukščiausiojo lygio susitikimo tikslas buvo patvirtinti „suderintą strategiją“, skirtą atkurti žemyno viešąjį gyvenimą, ekonomiką ir pramonę pasibaigus pandemijai. Tačiau aršus šiaurinių valstybių pasipriešinimas paskirstyti išlaidas, susijusias su didžiausia sveikatos apsaugos krize, kurią pastaruoju metu išgyvena Europa, neleido priimti konkrečių sprendimų.

Aukščiausiojo lygio susitikimas beveik baigėsi visišku žlugimu, kai Sanchezas ir Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte atsisakė paremti bendrą pareiškimo projektą, pilną neapibrėžtų frazių ir nesiūlančių konkrečių priemonių išsireiškimų. Ispanijos, kuriai reikia daugiau aiškumo laiko atžvilgiu, ir Italijos spaudimas paskatino ES vadovus pavesti Euro grupei parengti pasiūlymus, kurie padėtų šalims įveikti šią „precendento neturinčią krizę“.

Anot diplomatinių šaltinių, atrodė, kad pareiškimo tekstas su neapibrėžtomis ir netiksliomis formuluotėmis buvo priimtas, kai Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis (Charles Michel) visų vaizdo konferencijos dalyvių paklausė, ar jie sutinka su ja. – Ne, – atsakė Sanchezas. Ir jis perspėjo, kad nepasirašys „jokio susitarimo, kuriame nebus nustatyti aiškūs terminai, kad ūkio ministrai galėtų tęsti antikrizinių priemonių plano rengimą“.

Baimindamasis, kad Italija gali blokuoti aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimą, Michelis buvo priverstas peržiūrėti pareiškimo tekstą. Po ilgų ginčų (vaizdo konferencija truko šešias valandas) buvo nuspręsta nustatyti terminą, iki kurio ministrai pasiūlys naują planą.

„Trys savaitės“, – siūlė Briuselis. „Jokiu būdu. Dešimt dienų “, – pareikalavo Roma. Pasekoje, ministrai turės 15 dienų parengti Europos ekonomikos, kuri šiais metais pasmerkta nuosmukiui dėl koronaviruso pandemijos, atkūrimo planą.

Kartais padėtis aukščiausiojo lygio susitikime, įvykusiame kaip vaizdo konferencija, tapdavo įtempta. Vėl priešprieša, šiaurė pasisako už tai, kad kiekviena šalis turi išbristi iš krizės pati, o pietinės šalys reikalauja suderintų veiksmų.

Niekas nesikeičia: griežto taupymo režimo šalininkai ir toliau trukdo imtis visų priemonių, skirtų paskirstyti kovos su krize išlaidas, tuo tarpu išlaidų paskirstymo šalininkams nepavyko pasiekti savo tikslo net ir susidūrus su tokio didelio masto problema.

Anot diplomatinių šaltinių, Nyderlandai ir Austrija laikėsi griežtos pozicijos, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel leido suprasti, kad nepalaikys devynių Ispanijos, Prancūzijos ir Italijos vadovaujamų šalių pasiūlytos bendrų europinių obligacijų idėjos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasisakė už šios priemonės naudojimą, teigdamas, kad tai buvo beprecedentė krizė, vienodai paveikusi visas šalis.

Italijai taip pat pavyko iš pareiškimo teksto išbraukti vienintelę konkrečią trumpalaikio pobūdžio priemonę. Ji paprašė Europos ekonomikos ministrų nenaudoti plane Europos stabilizavimo mechanizmo, kuriame yra 410 milijardų eurų, į kurį sunkumų patiriančios šalys gali kreiptis dėl paskolos.

Nuoroda į finansinio stabilumo fondą, kuri primena, kaip kai kurioms šalims kažkada pavyko išvengti defolto per finansų krizę, pasipiktino Italijos ministrą pirmininką Giuseppe Conte, kuris atsisakė naudoti mechanizmą, skirtą skolų krizei. Anot kai kurių šaltinių, A. Merkel ragino iškart neatsisakyti tokio sprendimo, atsižvelgiant į tai, jog jis atveria platesnes perspektyvas nei bendros europinės obligacijos.

Ambicingai šalių grupei, kuriai vadovauja Italija, Ispanija r Prancūzija, atstovauja beveik pusė ES gyventojų. Tačiau ekonominiu požiūriu ji neša tik nuostolius. Šioms devynioms šalims tenka 72% visos euro zonos valstybės skolos. Vien Italijoje skolos suma (2,39 mlrd. 2019 m.) yra beveik lygi visoms Vokietijos ir Nyderlandų skoloms kartu sudėjus (2,47 mlrd.).

Nyderlandų kaltinimai

Vokietijos ir Nyderlandų vyriausybės, vadovaujamos Angelos Merkel ir Mark Rutte, priešinosi bendrų išteklių naudojimui siekiant įveikti šią krizę. Abi šalys, palaikomos Austrijos ir Suomijos, mano, kad pirmajame etape reikia naudoti nacionalinius išteklius.

Taip pat galima pasinaudoti laikinu Stabilumo ir augimo pakto sustabdymu, pagal kurį metinis biudžeto deficitas neturėtų būti didesnis kaip 3%, taip pat sušvelninti valstybės paramos normas, kurios ribojo subsidijų dydį sunkumus patiriančioms įmonėms.

Tačiau šios dvi priemonės nebus naudingos visiems, nes jomis gali naudotis tik šalys, turinčios plačias finansinio manevro galimybes, pavyzdžiui, Vokietija ar Nyderlandai.

Nuostolius patiriančios šalys (Ispanija), kurių skola sudaro beveik 100% BVP (Ispanija ir Prancūzija) arba jau viršijo 100% (Italija), neturi reikiamų biudžeto lėšų pradėti įgyvendinti plataus masto finansinio skatinimo planą.

Nyderlandų finansų ministras Wopke Hoekstra susitikimo su savo kolegomis vaizdo konferencijos formate metu, paragino Europos Komisiją išanalizuoti, kodėl kai kurioms šalims trūksta biudžeto lėšų, nepaisant to, kad euro zonoje septynerius metus vyko ekonomikos augimas.

Tai pats ilgiausias klestėjimo laikotarpis nuo bendros valiutos įvedimo 1999 m.

Anot vienos iš pietų šalių diplomatinio šaltinio, „problema ta, kad krizė, susijusi su koronavirusu, dar nėra paveikusi visų šalių vienodai“. Pietų šalys įsitikinusios, kad dėl to visos ES šalys patirs neigiamų padarinių.

Tuomet ir ateis laikas priimti visos Europos ekonomikos atkūrimo planą, kurį Pedro Sanchezas pavadino naujuoju „Maršalo planu“.

Stringa tiekimas. Šengeno erdvėje vėl atsirado sienos

Viršūnių susitikimas dėl koronaviruso sutapo su 25-osiomis Šengeno sutarties įsigaliojimo metinėmis, kurios 1995 m. kovo 26 d. panaikino sienų kontrolę tarp ją pasirašiusių šalių. Po ketvirčio amžiaus daugiau nei tuzinas Šengeno dalyvių, tarp jų ir Ispanija, atgavo vidaus sienų kontrolę, o visos ES narės, išskyrus Airiją, įvedė išorinių sienų kirtimo apribojimus.

Tokius duomenis Europos Komisija nurodė specialiame dokumente. Ten taip pat buvo nurodyta, kad apribojimai paveikė pagrindinius Europos transporto maršrutus, kurie sudaro iki 75% krovinių srauto. Pristatymai vykdomi su daugiau nei 24 valandų vėlavimu, kalba taip pat eina ir apie medicininės įrangos ir vaistų gabenimą.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 269

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....