infa.lt

Tatjana Koliučkina

Kai vyrai kalba apie „moterišką logiką“, tai dažniausiai jie turi omenyje jos nebuvimą. Tačiau logika pas moteris yra, tik ji kiek kitokia.

1. Moteriškąja logika – vadinama moteriškojo mąstymo ypatybių ir trūkumų visuma. Teisingiausia būtų tai vadinti, jos intuityviąja logika, kadangi ji būdinga ne tik moterims.

2. Moteriškos smegenys organizuotos sudėtingiau. Todėl moterys linkusios į labiau „vingiuotą“ loginių užduočių sprendimą, nei vyrai, mano Getės universiteto ekspertas iš Frankfurto Eileen Luders.

3. Vyrai retai supranta moteriškąją logiką, o moterys vyriškąją – beveik visada.

4. Dėl to, kad moteris linkusi analizuoti daugybę įvairių informacijos variantų, pas ją būna daugiau loginių išvadų variantų.

5. Pasak vieno iš pagrindinių moteriškosios logikos postulatų, identifikuoto MFTI profesoriaus Bekleimiševo: tvirtinimas, kuriam nebuvo prieštaravimo – įrodytas.

6. Turint reikalų su moteriškąją logika, pokalbio dalyvis turi būti atidus. Tai ką pasakė dama, tai ką ji norėjo pasakyti ir ką faktiškai pasakė – trys visiškai skirtingi dalykai į kuriuos būtina kreipti dėmesį.

7. Moteriškajai logikai būdinga „šokinėjimai“ nuo vieno fakto prie kito, netiesiogiai susijusio su pirmuoju.

8. Išimtis patvirtina taisyklę – vienas iš pagrindinių svertų ginčuose naudojant moteriškąją logiką. Netgi jeigu atsiranda argumentas, pajėgus paneigti moters tvirtinimą, jis bus pastatytas į išimčių eilę, kas automatiškai moterį pavers nugalėtoja ginče. Profesorius Bekleimiševas vadina tai „Kleopatros posūkiu“.

9. Moteriškojoje logikoje argumento kartojimas tik sustiprina jo įrodomumo svorį. .

10. Moteriškojo logikoje kiekvienas tvirtinimas gali būti ne tik paneigtas, bet ir atmestas. Atmesdami pareiškimą, jūs pripažįstate jį beprasmišku ir paliekate be dėmesio (ignoruojate).

11. „Rodyklių pervedimas“ vienas labiausiai paplitusių ėjimų moteriškojoje logikoje. Perėjimas į kitą lygmenį ginčo metu priverčia laimintį oponentą gintis.

12. Moteriškojoje logikoje trys vertinimo skalės: teisinga, klaidinga ir nekelianti susidomėjimo.

13. Absoliutas moteriškoje logikoje – tai išsakymų visuma, patogi arba dominanti moterį.

14. Viena iš moteriškos logikos ypatybių – visiškas silogizmų nebuvimas, t.y. loginių išvadų, kur iš dviejų duotų prielaidų gaunama trečioji (išvada).

15. Ginčo metu naudojant moterišką logiką vyksta eskalacija t.y. peraugimas į konfliktą. Būtent todėl ginčas su moterimi dažniausiai nenutyla, o dažniausiai nutrūksta ypač dramatiška nata.

16. Pagal moterišką logiką, ta pusė, kuri taria paskutinį žodį – yra visiška nugalėtoja ginče.

17. Moteriškoji logika neprieštarauja, kad pasekmė gali būti teisinga, o įsitikinimai – klaidingi.

18. Bendras absoliutas moteriškoje logikoje neegzistuoja. Kiekvienai moteriai absoliutas yra skirtingas.

19. Vyrams dažniausiai būna sunku suprasti moteriškąją logiką, todėl kad dauguma jos išvadų remiasi ne tiesiogine proto išvestine, o jausmais ir intuicija.

20. Moteriškoji logika, turėdama pradinius duomenis ir išvadą, pajėgi atrasti įrodymus, kurie atitiks jos vidinį absoliutą, nekreipiant dėmesio į jo vingius.

21. Jungtinėse Valstijose juokeliai apie moteriškąją logiką laikomi vyriškojo šovinizmo apraiška.

22. Vasilijus Nikolajavičius Baškirovas, biologijos mokslų kandidatas, tvirtino, jog sugebėjimas mąstyti tos ar kitos logikos sąvokomis yra paveldimas. Sugebėjimui mastyti pagal moteriškąją logiką būtinas ląstelės branduolio chromosomų rinkinyje dviejų X-chromosomų dupletas; esant vienai X-chromosomai vystosi „vyriškas“ loginis mąstymas.

23. Berniukams su Klinefelter sindromu būdingas moteriškosios logikos mąstymo tipas.

24. Moteriškąją logiką dažnai naudoja vyrai-politikai priešrinkiminėse kalbose ir debatuose.

25. Moteriškoji logika nepripažįsta jokių taisyklių, ji pati jas nusistato.

parengė: Andrius