infa.lt

nuotrauka: lsdp.lt

Pandemijos žemėlapyje vyksta pokyčiai, suprantami epidemiologams, virusologams, infekcionistams, krizių matematinio prognozavimo mokslininkams ir visuomenės sveikatos specialistams. Štai biosaugos griežtos priemonės, sanitarinių epidemiologinių tarnybų koordinuotas darbas, karantinai ir efektyvi visuomenės informavimo komunikacinė strategija jau davė aiškius teigiamus rezultatus Kinijoje.

O štai Europos Sąjungos (ES) regione koordinuotų ir harmoningų veiksmų tarp šalių narių stokojama. Jau vien nekoordinuotas atskirų šalių sprendimas uždaryti savo sienas, komplikuojant vieningos rinkos ir Šengeno erdvės funkcionavimą rodo bendrų veiksmų stoką. O ką jau kalbėti apie lėtą ES bendrųjų pirkimų organizavimą. Ir kaukių, reagentų, apsaugos priemonių ir dezinfekcinių skysčių pirkimo ir tiekimo sunkumus.

Nestebina Italijos pavėluoti veiksmai, laiku nepradėjus reikalauti griežtų biosaugos, higienos ir sanitarijos priemonių laikymosi, delsimas įvesti zoninius ir regioninius karantinus.

Nors Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) iš anksto aprašė keturis tikėtinus scenarijus, o taip pat ir rekomenduotinus priemonių ir veiksmų planus, deja, Italija jau yra ketvirtojo scenarijaus, kai užkratas išplito plačiai bendruomenėse, fazėje.

Panašiai įvykiai susiklostė Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ir trijose Skandinavijos šalyse. ES/EEB šalyse užsikrėtusių žmonių skaičius pralenkė Kinijos rodiklius.

Pralenkta ir mirusiųjų žmonių skaičiumi. O jei vertinsime asimptominių atvejų skaičių, taip pat ir tuos, kuriems nenustatyta diagnozė, tai bendri realūs ES/EEB skaičiai yra, ko gero, didesni, nei fiksuoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro statistika.

Ir Lietuva jau įžengė į trečiojo scenarijaus fazę*. Didelė tikimybė, kad pateksime į situaciją, kai platesnėse Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bendruomenėse bus fiksuojamas išplitimas. Deja, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nepateikia aiškaus veiksmų plano.

Ministrui nederėtų daryti vien spaudos konferencijų. Visuomenei jis turėtų tiksliai ir suprantamai išdėstyti Vyriausybės planus, kas dabar bus daroma, kai turime jau ne atvežtinius, o šalies viduje užsikrėtusius asmenis. Koronavirusas jau rado kelius plisti tarp mūsų, mes nesugebėjome izoliuotis.

A. Veryga spaudos konferencijose kalba tarsi būtų tiekimo skyriaus viršininkas, o ne kaip strategas. Jis turi kalbėti apie planus, veiksmus.

Tad ką reikia daryti griežčiau, energingiau ir koordinuočiau dabar, kai jau nustatėme klasterinius atvejus (kai užsikrėtė jau niekur neišvykę mūsų piliečiai)?

1. Išplėsti atvejų atsekamumo pajėgas Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Gerai daroma, kai bandoma nustatyti tikėtinas vietas, kur lankėsi užsikrėtę ar įtariami užsikrėtę asmenys. Tų vietų kuo greitesnė dezinfekcija nepakenktų. Juk jau yra eksperimentiškai įrodyta, kad virusas gali išsilaikyti ant paviršių nuo kelių valandų iki kelių parų. Kinija, Pietų Korėja, Singapūras ir kt. tai taikė.
2. Iš užsienio sugrįžtančiųjų testavimas ir karantinavimas. Jau oro uosto prieigose reikėtų matuoti temperatūrą atvykusiems, jiems dar neišlipęs iš lėktuvo. Valdyti keleivių srautus oro uostuose, griežtai reikalauti, kad oro uostuose ir kitur, kur yra laukiančių keleivių sankaupa, visi dėvėtų kaukes. Žymiai geriau būtų sugrįžusius iš didelio užkrato intensyvumo šalių piliečius karantinuoti. Arba tam paskirtuose viešbučiuose, arba išnaudoti sanatorijų patalpas. Juk siunčiant saviizoliacijai į namus, infekcijos išplitimo tikimybė didėja. Be to, reikia valdyti sugrįžtančiųjų srautus, kad nesusidarytų spūsčių. Vadyba šiuo atveju vaidina ypač svarbų vaidmenį.
3. Šiuo metu išplėsti testavimo apimtis (ypač karščiuojančių), kad geriau galima būtų apskaičiuoti galimai kilsiančios užkrato bangos pradžią ir tam mobilizuoti sveikatos apsaugos, o gal ir kariuomenės bei savanorių, rezervą.
4. Suaktyvinti sveikatos apsaugos darbuotojų apmokymus artėjančio galimo pakilimo atvejui. Aktyviai kaupti darbuotojų apsaugos priemones (FFP2 ar FFP3 respiratoriai, kostiumai, kaukės, pirštinės, dezinfekcinės priemonės).
5. Intensyvinti medikų patikras, naudojant molekulinės diagnostikos mėginius.
6. Intensyviai skatinti visus gyventojus laikytis biosaugos ir higienos reikalavimų (rankų plovimas, kaukės ir t. t., socialinės 2 metrų distancijos). Pajuokausiu, nes girdėjau, kad česnakas padeda nuo šio viruso. Jei jo daug valgysime, tai nuo jo kvapo, sklindančio iš burnos, tikrai kiti šalinsis per 2 metrus nuo mūsų. Ir namuose juk dėl tam tikrų dujų tada dažniau patalpas vėdinsime. Taigi, galima jo daug valgyti.
7. Suintensyvinti komunikacinę strategiją, informuojant žmones SMS (per „Tele 2“ tinklą jau gaunamos, bet per „Bitės“ – kažkodėl ne) apie vietas, kur lankėsi užsikrėtę asmenys. Toliau palaikyti aukštą budrumo lygį.
8. Virusas jau yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio aplinkoje. Jis ne tik plinta nuo žmogaus žmogui, bet gali patekti kitam asmeniui ir per aplinką. Tad norint apsaugoti bendruomenes, reikia koncentruotis į daugiabučių rajonų apsaugą. Juk ten daugiausia senyvo amžiaus bei mažiau pasiturinčių žmonių. Tad šioje fazėje jau reikia galvoti apie sanitarinius postus tuose mikrorajonuose. Kad būtų galima palaikyti sanitarinius laiptinių ir durų rankenų valymus, preventyviai dezinfekuoti tas vietas, kur tikėtinas didesnis žmonių kontaktas.
9. Mobilizuoti daugiabučių bendruomenes savitarpio pagalbai nepaliekant be pagalbos vienišų žmonių.
10. Aktyvi visuomenės informacija apie mokslinius tyrimus naujų vakcinų ar gydymo būdų srityje, apsaugant visuomenę nuo klaidinančių žinių, skleidžiamų per socialinius tinklus. Turi būti tęsiamos ir visos kitos antrojo scenarijaus priemonės, bet labai svarbu komunikacijoje nepervarginti visuomenės informacinių žinių pertekliumi, kuris gali ir neigiamai paveikti dalies žmonių psichinę sveikatą, o kitiems – provokuoti agresyvų elgesį kaimynų atžvilgiu.

Komentaras parengtas 2020 m. kovo 19 d.