infa.lt

lvzs.lt nuotr

EP narys, Bronis Ropė

Europos Parlamento Prezidentas David Maria Sassoli laišku atsakė į gruodį parengtą Baltijos šalių Europos Parlamento narių kreipimąsi, kuriame raginama užtikrinti tiesioginių išmokų suvienodinimą. Laiške pabrėžiama, kad Europos Parlamentas skirs ypatingą dėmesį šiam klausimui.

„Užtikrinu Jus, kad Parlamentas, dalyvaudamas tarpinstitucinėse derybose dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 metų ir daugiametės finansinės perspektyvos 2021-2027 metams, skirs ypatingą dėmesį, kad tiesioginės išmokos tarp skirtingų šalių narių ūkininkų būtų paskirstytos sąžiningai“, – rašo D. M. Sassoli, atsakydamas kreipimosi iniciatoriui Broniui Ropei.

Europos Parlamento nario B. Ropės nuomone, toks pažadas rodo, kad bendras ūkininkų ir jas atstovaujančių organizacijų bei politikų darbas duoda rezultatų.

„Daugiau nei 52 tūkstančių ūkininkų pasirašyta peticija, pastangos visuose Europos Parlamento susitikimuose akcentuoti iki šiol egzistuojančią diskriminaciją, ūkininkų protestai Briuselyje neliko nepastebėti. Pagaliau pradėta suvokti, kad šios problemos negalima ignoruoti“, – sako B. Ropė. – „Žaliųjų grupės iniciatyva pavyko įtikinti nemažai kolegų, kad mums reikia bendrų pastangų problemai spręsti. Puikus įrodymas – patvirtintas kelių Europos Parlamento komitetų noras organizuoti klausymus ūkininkų nelygybės tema“.

Europos Parlamento Prezidento laiške nurodoma, kad Europos Parlamentas dar nėra parengęs aiškios pozicijos dėl Bendrosios žemės ūkio politikos. Todėl, B. Ropės nuomone, dabar reikia susitelkti ir pasirengti, kad tiesioginių išmokų suvienodinimo tikslas būtų tinkamai atspindėtas.

„Mums reikia susitelkimo. Apmaudu, kad tam tikrų politinių partijų atstovai iš Lietuvos žaidžia politinius žaidimus, o ne dirba bendram tikslui. Mums labiau nei bet kada dabar reikia Europos liaudies partijos, Socialistų ir demokratų frakcijų, taip pat frakcijos „Atnaujinkime Europą“ palaikymo“, – sako B. Ropė.

Dar 2013 m. vasario 7 ir 8 d. buvo priimtas Europos Vadovų Tarybos sprendimas, kad ne vėliau kaip 2020 m. visos valstybės narės turėtų pasiekti ne mažesnį nei 196 Eur. už hektarą tiesioginių išmokų lygį. Tačiau iki šiol Lietuvos žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos niekaip nepakyla iki sąžiningo ir nediskriminuojančio lygio.