infa.lt

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Nuo 2014 metų šalyje įgyvendinama institucinės globos pertvarka, kuri sukėlė labai daug politinių aistrų. Svarbiausias tikslas – didinti neįgalių suaugusių asmenų galimybes gyventi bendruomenėje gaunant reikiamą pagalbą – pamažu įgyvendinamas, tačiau dabartinis teisinis reguliavimas demotyvuoja žmones su negalia dalyvauti darbo rinkoje.

Net jei globos namuose gyvenantis žmogus randą darbą, 80 proc. jo gautų iš darbo pajamų atitenka globos namams. Kuris žmogus sutiks dirbti tokiomis sąlygomis?

Seimo narys Tomas Tomilinas įregistravo su Vyriausybe suderintas Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio pataisas, numatančios šios ydingos praktikos atsisakymą.

Siūloma leisti asmenims su negalia gauti pajamas, neviršijančias minimalios algos ir šioms pajamoms netaikyti socialinių paslaugų įstatymo reikalavimų.

Neįgaliesiems dalyvaujant darbo rinkoje, stiprės jų buitinis ir socialinis savarankiškumas, asmenys galės gyventi ir integruotis į bendruomenę ir gauti socialinės priežiūros paslaugas.

Remiantis Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis, šiuo metu socialinės globos namuose, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, gyvena 6511 žmonių su negalia, dar 449 laukia eilėje.

2017–2018 m. šalyje valstybės biudžeto lėšomis buvo įsteigti 28 grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena 38 vaikai ir 174 suaugę asmenys su negalia. 2014–2020 metais numatoma kad Telšių, Tauragės, Kauno ir Marijampolės regionuose bus įkurti 51 Grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvens apie 500 žmonių su negalia.

Kaip ir anksčiau, globos įstaigos bus finansuojama iš savo gyventojų socialinio pobūdžio pajamų, mokamų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų.