infa.lt

1. Dėmesio nukreipimas
Vienas iš bazinių socialinės kontrolės elementų yra dėmesio atitraukimo strategija, kuri leidžia politiniam ir ekonominiam elitui atitraukti visuomenės dėmesį nuo jai svarbių klausimų pasitelkus nuolatinio „užtvindymo“ [flood/flooding] nereikšminga informacija techniką.

Taip pat, dėmesio nukreipimo strategija taikoma tiesiog žmonių bukinimui, siekiant užkirsti kelią bazinių mokslo, ekonomikos, psichologijos, neurobiologijos ir kibernetikos žinių įsisavinimui.

2. Sukurti problemą, pasiūlyti jos sprendimą
Šis metodas dar vadinamas „problema-reakcija-sprendimas“. Sukuriama problema, „situacija“, sukelianti tam tikras planuotas reakcijas visuomenėje, kad žmonės patys pradėtu norėti reikiamo sprendimo. Pavyzdys: leidžiama nevaržomai augti nusikalstamumui miestuose arba organizuojami kruvini teroristiniai aktai tam, kad piliečiai vėliau pareikalautų padidintų saugumą užtikrinančių įstatymus ir taip sykiu labiau apribotu savo asmenines laisves. Kitas pavyzdys, sukuriama ekonominė krizė, pasekmė – priimamas kaip būtinas blogis socialinių teisių ir viešųjų paslaugų mažinimas.

3. Nuoseklumo principas
Nepopuliarūs spendimai diegiami palaipsniui, lašas po lašo, ilgus metus. Būtent taip buvo primesti iš esmės visiškai nauji radikalūs socioekonominiai principai (neoliberalizmas) 80-ais ir 90-ais: valstybės įtakos apribojimas, privatizacija, netikrumas, lankstumas, masinis nedarbas, darbo užmokestis, neleidžiantis užtikrinti padoraus pragyvenimo. Kitaip tariant, jei visi tie pakeitimai, būtų įvesti vienu metu, tai tiesiog būtų sukėlę revoliuciją.

4. Atidėjimo strategija
Dar vienas būdas įdiegti nepopuliarius sprendimus, tai pateikti juos kaip „skausmingus ir būtinus“ gaunant visuomenės pritarimą jų taikymui ateityje. Daug lengviau yra priimti tai, kad kažką aukoti teks tik ateityje. Pirma, todėl, kad išvengiama būtinybės kažką aukoti dabar pat, iškart. Antra, visuomenėje, masėse, visada dominuoja tendencija naiviai tikėtis, kad „rytoj viskas bus geriau“ ir aukos būtinybė gal bus atšaukta. Tai suteikia visuomenei daugiau laiko susitaikyti su ta mintimi, kad pokyčiai neišvengiami ir priimti visa tai be pasipriešinimo kai ateis metas.

5. Bendrauti vaikiškai
Dauguma reklamų, skirtų plačiosioms masėms, naudoja vaikišką kalbą, vaikiškus argumentus, vaikišką simboliką ir ypač intonacijas, lyg žiūrovas būtų mažas vaikas ar protiškai atsilikęs. Kuo labiau bandoma apgauti žiūrovą, tuo didesnis kiekis infantilumo. Kodėl? „Jei kreipiatės į asmenį lyg jam būtų 12 metų ar mažiau, tai, tokios įtaigos dėka, didėja tikimybė, kad ir jo reakcijos bei atsakymai nebus kritiški, o tiesiog kaip 12 metų ar jaunesnio vaiko (žiūr. Silent Weapons for Quiet War).“

6. Daugiau emocijų, mažiau apmąstymų
Emocinio aspekto taikymas, tai klasikinė technologija padedanti blokuoti racionalų mąstymą ir blaivų individų supratimą. Maža to, emocinio registro taikymas leidžia atverti pasąmonės duris ir taip diegti ar skiepyti mintis, norus, susirūpinimą, baimes, įkyrumus ar elgesio modelius…

7. Laikyti visuomenę nemokšiškume ir neišmanyme
Daryti visuomenę neįgalią suprasti pavergimo bei kontrolės technologijas bei metodus. „Išsilavinimo kokybė, žemesnėms socialinėms klasėms, turi būti skurdi ir nevisavertė, kiek tai įmanoma, kad plyšys tarp žemesnių ir aukštesnių socialinių sluoksnių išsilavinimo taptų neįveikiamas žemesnėms klasėms (žiūr. Silent Weapons for Quiet War).“

8. Skatinti visuomenę domėtis tuščiais dalykais
Populiarinti masėse mintį, kad bukumas, vulgarumas ir tamsumas yra madingas…

9. Didinti kaltės jausmą
Tikinti žmones, kad dėl intelekto, gabumų ir pastangų trūkumo jie yra patys kalti dėl visų savo bėdų ir nelaimių. Taip, užuot priešinęsi ekonominei neteisybei, individai panyra į savigraužą ir kaltę, kas sukelia depresiją ir neveiksnumą. Be veiksmo nėra ir maišto!

10. Žinoti apie žmones daugiau nei jie apie save
Per pastaruosius 50 metų, sparti mokslo pažanga sukūrė vis didėjantį žinių atotrūkį tarp visuomenės ir valdančio elito. Naujausių biologijos, neurobiologijos ir taikomosios psichologijos žinių dėka „sistema“ geriau pažįsta žmogų nei jis pats, tiek fiziškai, tiek psichiškai. Tai reiškia, kad daugelyje atvejų, sistema turi daugiau galimybių kontroliuoti ir valdyti individą nei jis pats.

Parengta pagal: Noam Chomsky „10 strategies of manipulation by the media“

P.S. Noamas Chomskis (Noam Chomsky, 1928 m. gruodžio 7 d.) – amerikietis, moderniosios lingvistikos pradininkas ir politinis aktyvistas. Jo darbai padarė didelę įtaką psichologijai, ypač – sugriaunant klasikinę Burrhus Frederic Skinner biheviorizmo teoriją ir patvirtinant tam tikras K. G. Jungo įžvalgas.

šaltinis: psichika.eu