infa.lt

Kaip Kinija išgauna amerikiečių įmonių paslaptis

Kaip Kinija išgauna amerikiečių įmonių paslaptis

18 sausio
09:30 2020

Naujas Vašingtono ir Pekino prekybos susitarimas iš dalies skirtas išspręsti vieną opiausių problemų dvišaliuose santykiuose: Kinijos gudrybes, išgaunant vakarų kompanijų technologijas, rašo New York Tmes.

Tai sudėtinga tema, kurios negalima išspręsti vienu prekybos susitarimu.

Trampo administracija ilgą laiką kaltino Kiniją vagiant Vakarų komercines paslaptis. Beveik prieš dvejus metus šie įtarimai tapo juridine prekybos karo priežastimi.

Abiejų šalių prekybos derybos greitai perėjo į kitas temas, tačiau pagal trečiadienį pasirašytą pirminį susitarimą Kinija įsipareigoja sustabdyti kai kuriuos veiksmus, kuriuos jau seniai kritikuoja Vakarų bendrovės. Atsižvelgiant į detales, ši sutartis gali tapti priimtinesnė Amerikos verslui.

Nerimas atsirado ne tuščioje vietoje. Kinija ne kartą įrodė, jog yra pajėgi išgauti amerikiečių naujausius atradimus – ir žymių valstybinių subsidijų dėka – sukurti nuosavą konkurencingą produkciją.

Kompanijos baiminasi, kad Kinija galės tą patį padaryti ir kitose pramonės šakose, pavyzdžiui, kuriant programinę įrangą ir mikroschemas.

Kinija neigia, kad ji verčia užsienio bendroves „perduoti“ technologijas. Tariamai jos tai daro savanoriškai, kad galėtų patekti į didžiulę ir nuolat augančią Kinijos rinką. Tuo pat metu Kinijos pareigūnai tvirtina, kad imasi priemonių šiai problemai išspręsti.

Iš kur Kinija gauna technologijas?

JAV valdžia ilgą laiką kaltina Kinijos kompanijas ir asmenis hakeriškomis atakomis ir kitokio pobūdžio tiesioginėmis komercinių paslapčių vagystėmis.

Kai kurie valdininkai iš D.Trampo administracijos nerimauja, kad Kinijos kompanijos tiesiog įsigyja technologijas per korporacinius sandorius. Tuo pat metu Amerikos kompanijos mano, kad kinai vertingas technologijas išgauna dar įmantresniais būdais.

Kartais Kinija reikalauja, kad užsienio įmonės sukurtų bendras įmones su vietinėmis firmomis, ypač automobilių pramonės srityje. Kartais reikalaujama, kad vietoje būtų gaminamas tam tikras produkto procentas, pavyzdžiui, tai buvo padaryta vėjo turbinų ir saulės baterijų atveju.

Technologijų gigantai „Apple“ ir „Amazon“, vadovaudamiesi Kinijos vidaus saugumo įstatymais, įsteigė bendras duomenų apdorojimo įmones su vietiniais partneriais.

Įmonės neskuba kaltinti Kinijos partnerių vagystėmis, bijodamos atpildo. Jų verslo grupių atstovai sako, kad kinai naudojasi verslo ryšiais, versdami užsienio partnerius atskleisti paslaptis. Jie taip pat sako, kad Kinijos pareigūnai spaudė užsienio bendroves suteikti jiems prieigą prie pagrindinių technologijų, kad galėtų gauti Kinijos vartotojams skirtų produktų saugos sertifikatą.

Ar šie metodai veikia?

Srityse, kuriose Kinija pasinaudojo šiais triukais ir sukūrė nacionalinius analogus, užsienio verslo grupės įvardina atsinaujinančią energiją.

Kol 2005 m. Pekinas nenusprendė, kad bent 70 proc. kiekvienos vėjo turbinos turėtų būti pagaminta Kinijoje, Ispanijos įmonė „Gamesa“ buvo rinkos lyderė. Bendrovė apmokė gamybos daugiau nei 500 vietinių tiekėjų ir pastatė surinkimo gamyklą Tianjine. Kiti tarptautiniai vėjo turbinų gamintojai padarė tą patį.

Obamos administracija suabejojo ​​šia politika, manydama, kad tai yra Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių pažeidimas, ir Kinija ją atšaukė, tačiau tada jau buvo per vėlu. Valstybinės Kinijos įmonės jau per tuos pačius tiekėjus išplėtė turbinų surinkimą. Dabar Kinija tapo didžiausia pasaulyje vėjo turbinų rinka, kurių didžiąją dalį gamina Kinijos kompanijos.

Panaši pramonės evoliucija netrukus sekė saulės energetikos pramonėje. Pekinas pareikalavo, kad 80% saulės baterijų plokščių pirmajam dideliam savivaldybės projektui būtų pagaminta Kinijoje. O įmonės suskubo kurti Kinijoje gamybą ir dalintis technologijomis.

Kinijos vyriausybė subsidijavo saulės baterijų gamybą, daugiausia eksportui. Pasekoje, didžiąją dalį saulės baterijų pasaulyje gamina Kinijos kompanijos.

Kurios pramonės šakos bus sekančios?

Kai kurie D.Trampo administracijos pareigūnai baiminasi, kad tas pats nutiks ir automobilių pramonėje. Netrukus po to, kai Kinija atvėrė duris užsienio automobilių gamintojų kompanijoms, Kinijos pareigūnai surengė pasaulio lyderių konkursą dėl patekimo į rinką. Kiekvienas pasiūlymas dėl technologijos perdavimo į bendrą įmonę su valstybine-įmone partnere buvo kruopščiai analizuojamas.

„General Motors“ nugalėjo „Ford“ ir „Toyota“, sutikdami pastatyti modernią gamyklą Šanchajuje su keturiomis dešimtimis robotų, surenkant naujausius „Buicks“ automobilius. Vokiečių „Volkswagen“ į Kiniją atvyko anksčiau, ir vadovybė buvo įsiutusi, nes, spaudžiant konkurentams, turėjo modernizuoti ir savo technologijas.

Šiandien Kinija yra didžiausia automobilių rinka pasaulyje. Tačiau, išskyrus keletą prabangių „Liukso“ klasės modelių, beveik visi parduodami automobiliai yra pagaminti Kinijoje. Svarbų vaidmenį suvaidino dideli Kinijos importuojamų automobilių ir jų atsarginių dalių muitai, taip pat užsienio kompanijų noras išvengti išlaidų ir rizikos gabenant automobilius iš atokių gamybos vietų.

Kaip trečiadienio susitarimas išspręs problemą?

Vykdydami prekybos karo paliaubas, Kinijos pareigūnai sutiko neversti kompanijų perduoti technologijų kaip būtinos verslo sąlygos – ir bausti tuos, kurie pažeidžia ar vagia komercines paslaptis. Pekinas taip pat sutiko nesiekti išgauti strateginių technologijų jas išpirkus Kinijos bendrovėms.

Dar prieš tai Kinijos pareigūnai pasižadėjo panaikinti privalomą reikalavimą steigti bendras įmones tokiose srityse kaip automobilių pramonė. Kyla klausimas, ar Kinija vykdys savo įsipareigojimus. Praėjusį mėnesį Kinijos pareigūnai jau paskelbė taisykles, kuriomis įgyvendinta daug to, ką jie trečiadienį įsipareigojo susitarime.

Tačiau, pasak užsienio teisininkų, naujosiose taisyklėse yra didelių spragų. Taisyklės suteikia Kinijos priežiūros institucijoms plačią veiksmų laisvę esant „ypatingoms aplinkybėms“, „valstybės interesams“ ir kitoms neaiškioms išimtims.

Prekybos paktas numato konsultacijas 90 dienų eigoje, jei JAV nustatys, kad Pekinas nevykdo savo įsipareigojimų. Ar D.Trampo administracija gali pasiekti visiškos atitikties sutarčiai, – neaišku. Platesniame kontekste susitarimas neturi įtakos Kinijos subsidijavimui naujoms pramonės šakoms – o būtent jos vaidino pagrindinį vaidmenį to, kas nutiko toje pačioje saulės baterijų gamybos srityje.

Kinija žymia dalimi atmetė raginimus apriboti subsidijas nacionaliniams konkurentams tokiose pramonės šakose kaip puslaidininkiai, komercinė aviacija, elektromobiliai ir kitos ateities technologijos.

Trumpo administracija tikisi tai sureguliuoti muitais. Dalinis prekybos susitarimas paliks ištisus muitus daugeliui šių pramonės šakų – kad Kinijos konkurentai neužplūstų JAV rinkos. Šių muitų išsaugojimas Vakarų įmonėms suteiks stiprią finansinę paskatą peržiūrėti tiekimo grandines, kurios labai priklauso nuo Kinijos.

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar manote, jog medžiaga apie tai, kad D. Grybauskaitė mokėsi KGB mokykloje yra patikima?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Kaip Kinija išgauna amerikiečių įmonių paslaptis* - nuoroda: https://infa.lt/40494/kaip-kinija-isgauna-amerikieciu-imoniu-paslaptis/