infa.lt

tsajunga.lt nuotrauka

Seimo konservatorių frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas registravo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sugriežtinti investicijų į strateginius ūkio sektorius ir kritinę infrastruktūrą atitikties nacionaliniam saugumui vertinimą taip, kad strateginių objektų ar kritinės infrastruktūros plėtros projektuose galėtų dalyvauti tik europinės ar transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys subjektai.

„Pagal šiuo metu galiojantį Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą, investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams atliekama vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais. Jų iš viso yra 9.

Tačiau Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (Komisija), vertindama galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui, turi plačias specialiųjų tarnybų pateiktos informacijos interpretavimo galimybes.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Komisija, vertindama investuotojo atitiktį nustatytiems kriterijams, teiktų preferencijas europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems investuotojams ir jų verslo ryšiams su europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiomis valstybėmis.

Toks reikalavimas Komisijai susiaurintų interpretavimo galimybes, vertinant galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui“, – įstatymo pataisas komentavo Seimo narys.

L. Kasčiūno teigimu, pasitaiko tokių atvejų, kada strateginę reikšmę visam regionui turinčius energetinius projektus, Lietuvoje įgyvendina šalies rangovas, turintis verslo ryšių Baltarusijoje ir Rusijoje, įskaitant ir valstybinius užsakymus, taip pat tamprių ryšių su tų šalių valdžios institucijų atstovais, apie kuriuos perspėjo ir Valstybės saugumo departamentas.

Tačiau rangovą tikrinusi Komisija jokių galimų rizikų ir grėsmių nacionaliniam saugumui neįžvelgė. Nors tokiose šalyse kaip Baltarusija ar Rusija valstybiniai užsakymai yra dažnai paremti tampriais ryšiais su verslo atstovais ir politinėmis protekcijomis.

O Lietuvos įmonės dalyvavimas tų šalių projektuose didina riziką, kad, pavyzdžiui, gali būti perskirstyti įmonės resursai ir vilkinamas Lietuvai strategiškai svarbaus energetinio projekto įgyvendinimas.

„Taip pat reikia atsižvelgti ir į Kinijos didėjančią įtaką, investuojant į infrastruktūros objektus visame pasaulyje. 2019 m. gruodžio 4 d. Londone vykusio NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje pirmą kartą oficialiai pripažinti didėjančios Kinijos Liaudies Respublikos įtakos ir vykdomos užsienio politikos keliami iššūkiai.

Reikia pastebėti, kad Kinija savo dalyvavimą globalioje laisvos prekybos erdvėje derina su komunistų partijos išlaikoma vidinių procesų kontrole ir ekonominiu protekcionizmu. Tai kelią riziką, kad tokios investicijos, ypač į strateginius ūkio sektorius, gali būti išnaudojamos galimam šnipinėjimui ar bandymams daryti įtaką politiniams procesams“, – sako L. Kasčiūnas.

Tikimasi, kad priėmus įstatymo projektą bus labiau suvaldomos nacionaliniam saugumui galinčios kilti rizikos ir grėsmės.