infa.lt

youtube stop kadras

Nuo 2020 m. sausio 1-osios įsigalioja Mediacijos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios privalomą mediacijos taikymą šeimos ginčuose. Kitaip tariant, įpareigojama taikiai (bandyti – infa.lt) susitarti be teismo.

Reaguodama į Specializuotos pagalbos centrų prašymus, socialdemokratė Dovilė Šakalienė, Savižudybių ir smurto komisijos narė, registravo pataisą, numatančią privalomos mediacijos išimtį smurto artimoje aplinkoje aukoms.

Seimas pataisoms pritarė po pateikimo, deja, svarstymas ir priėmimas numatytas pavasario sesijoje, nepaisant iniciatorės prašymo atsižvelgti į smurto aukų teises – pataisoms neįsigaliojus sausio 1 d. šimtai nukentėjusių moterų (o gal ir vyrų? – infa.lt) turės taikiai tartis (bandyti taikytis – infa.lt) su smurtautoju (-a).

„Kas yra šeimos ginčai? Dažniausiai tai – skyrybos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, vaiko išlaikymas, bendravimas su vaiku ar turto pasidalijimas. Ar gali dėl to taikiai susitarti auka su smurtautoju, kai jų derybinės pozicijos nelygios, viena pusė bijo kitos. Kaip liudija praktika, smurtautojai manipuliuoja teise globoti vaikus, jų išlaikymu, būsto atėmimu, o auka dažnai nėra pajėgi ginti savo interesų“, – sako pataisos iniciatorė D. Šakalienė.

Kasmet Lietuvoje gaunama keliasdešimt tūkstančių pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tyrimai rodo, kas trečia moteris Lietuvoje patyrė smurtą. Išdrįsusios kreiptis pagalbos dėl smurto artimoje aplinkoje, dažniausiai nukentėjusios inicijuoja ir skyrybas. Per metus Lietuvoje įvyksta apie 8000 skyrybų.

„Privalomos mediacijos reikalavimas paliestų tūkstančius aukų, kurios mėgina išsiskirti su smurtautoju. Pagalbą teikiančios organizacijos pabrėžia, kad spaudimas taikiai tartis atgrasytų aukas  nuo skyrybų ir verstų jas kentėti smurtą. Maža to, toks reikalavimas pažeistų tiek Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tiek Nusikaltimų aukų teisių direktyvą, tiek prieštarautų Jungtinių Tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijoms ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui. Deja, po Seimo sprendimo atidėti priėmimą pavasariui – nukentės šimtai moterų“, – atkreipia dėmesį D. Šakalienė.

„Smurto prieš moteris lygis vis dar didžiulis, į prevenciją investuoti ši Vyriausybė neskuba, nors valstybė dėl to kasmet patiria didžiulius nuostolius. Tad galėtume bent jau nekurti naujų situacijų, kurios pažeistų ir taip jau nukentėjusių smurto aukų teises. Mediacija su tam tikrais saugikliais bei laisva valia gali būti pasirenkama ir smurto atvejais, bet jokio privalomumo čia būti negali“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė, prisijungusi prie pataisų.

Prie pataisų prisijungė kone visų Seimo frakcijų atstovės – Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Irena Šiaulienė, Aušrinė Armonaitė, Virginija Vingrienė, Rima Baškienė.

infa.lt komentaras:

Kad Dovilė Šakalienė yra aktyviai nusistačiusi prieš vyrus ir šeimą apskritai – niekam Lietuvoje jau seniai nėra naujiena. Tačiau kodėl tą palaiko Seimas? Kodėl mažėjant Lietuvoje gimstamumui ir augant skyrybų skaičiui, bandoma bet kuriomis priemonėmis sutrukdyti susitaikyti žmonėms, kurie kažkada sukūrė šeimą vedini meilės ir noro turėti bendrų vaikų?

Žmonių tarpusavio santykiuose būna visko, jie klysta, pykstasi, taikosi, apsistumdo ir net susimuša, vėl taikosi, ir, jei nukentėjusi pusė nesikreipia į teismą pati, kad būtų nubaustas smurtautojas (-a) (jei buvo vienpusis smurtas, o ne tarpusavio apsistumdymas, kas irgi pasitaiko) – tai kodėl valstybė turėtų kištis į jų santykius eliminuodama bet kokią susitaikymo galimybę?

D. Šakalienės pateiktas skaičius apie smurtą patyrusias moteris (kas trečia moteris) yra neįtikėtinas – reikėtų suprast, kad trečdalis Lietuvos vyrų yra smurtautojai-nusikaltėliai, mušantys savo moteris. Tą galima pavadinti net šmeižtu, nukreiptu prieš vyrišką giminę.Kurstymu prieš didelę grupę žmonių, skirstant pagal lytį.

Absoliuti dauguma vyrų guldytų galvą už savo moterį, o ne siektų ją primušti, kaip, kad norėtų pavaizduoti Dovilė Šakalienė. Gal ji pati buvo šeimoje mušama? Ir tie skaudūs atsiminimai, kaip įkyri rakštis neduoda nusiraminti, manant, jog visos Lietuvos moterys gyvena taip pat?