infa.lt

Pasak tyrėjo Mark’o Mattson’o, 25 metus tyrusio badavimo poveikį žmogui, periodiškas maisto atsisakymas daro teigiamą poveikį ląstelių sveikatai, taigi ir visam kūnui. Gydytojai turėtų aktyviau skatinti šį ligų prevencijos ir gydymo metodą.

Pastaraisiais metais atsirado vis daugiau duomenų apie teigiamą periodinio pasninkavimo poveikį sveikatai. Anot Johnsono Hopkinso instituto neurobiologo Marko Mattsono, gautų įrodymų pakanka, tam, kad būtų galima pradėti naudoti šį būdą medicinoje.

Eurek Alert leidinys praneša, jog, Mattsonas 25 metus tyrė periodinį badavimą. Savotišku šių tyrimų rezultatu tapo didelis apžvalginis straipsnis šia tema, paskelbtas moksliniame žurnale „The New England Journal of Medicine“.

Anot mokslininko, daugybė eksperimentų šia kryptimi parodė, jog badavimas keičia ląstelių metabolizmą. Ląstelės, neturėdamos lengvai prieinamo cukraus, pradeda eikvoti riebalus, o tai užima daug daugiau laiko.

Mattson mano, kad periodiškas perjungimas tarp dviejų rūšių medžiagų apykaitų yra labiau būdingas žmogui, nei tas šiuolaikinis gyvenimo būdas, numatantis valgyti tris kartus per dieną.

Eksperimentų rezultatai patvirtina, kad grįžimas prie natūralios sotumo ir badavimo kaitos turi daug privalumų. Tarp jų yra padidėjęs atsparumas stresui, uždegimų slopinimas, kraujospūdžio, o taip pat lipidų kraujyje sumažėjimas.

Efektyviausiai periodinis pasninkavimas gali būti naudojamas kaip terapija prieš nutukimą ir diabetą. Pavyzdžiui, neseniai atlikto tyrimo metu, turinčios antsvorio pacientės, kaitaliojusios valgymo ir pasninkavimo periodus, numetė svorio tiek pat, kiek dietos besilaikiusios moterys Tuo pačiu, visceralinių riebalų (pilvo) kiekis ir rezistencija insulinui pas jas sumažėjo stipriau.

Periodiniai badavimo laikotarpiai gali būti naudingi smegenims. Nors tam nėra tvirtų įrodymų, kai kurie eksperimentai pertraukiamąjį periodinį badavimą susiejo su kognityvinių funkcijų pagerėjimu Jei rezultatai bus patvirtinti, šis metodas gali būti naudojamas neurodegeneracinėms ligoms gydyti, sako Mattson.

Tyrėjas rekomenduoja gydytojams atkreipti dėmesį į protarpinio badavimo pranašumus ir palaikyti pacientus, kurie nusprendžia tai išbandyti.

Be to, metodika turėtų būti įtraukta į medicinos mokyklų programą kartu su standartiniais sveikos mitybos ir mankštos patarimais. Anot Mattsono, jis pats 20 metų periodiškai pasninkauja ir neabejoja to nauda.