infa.lt

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Gruodžio 20 d. Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje naujosios (2019–2024) Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius pristatė vieną iš pirmųjų EK prioritetų – parengti plataus užmojo Europos žaliąjį kursą („European Green Deal“), t. y., planą iki 2050 m. pasiekti, kad Europos Sąjunga taptų klimatui neutrali.

Europos žaliasis kursas – nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti ES į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. visai nebūtų grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo.

Komisijos narys pristatydamas Europos žaliąjį kursą teigė, kad Europos žaliasis kursas apima visus ekonomikos sektorius, visų pirma, transportą, energetiką, žemės ūkį, pastatų sektorių, taip pat plieno, cemento, elektronikos, tekstilės ir cheminių medžiagų pramonę. Virginijus Sinkevičius pabrėžė, kad klimato kaita neturi sienų – ji palies kiekvieną šalį, todėl Europos Komisija pasirengusi atliepti valstybių narių planus ir piliečių lūkesčius.

Komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas sakė: ,,Gerbiamas Komisare, neabejoju, kad Jūsų portfelis bus pats atsakingiausias ir aktualiausias Komisijoje – kad tai yra aktualu įrodo ir prieš pora dienų Lietuvoje pasiektas šilumos rekordas. Tikiuosi, kad daugelyje politikos sričių dirbsime kartu.“ Komiteto nariai kėlė klausimus dėl ambicingesnių žiedinės ekonomikos politikos tikslų įgyvendinimo, apyvartinių taršos leidimų kaštų, įtakos inovatyvių technologijų konkurencingumo didinimui, automobilių taršos mokesčių, skirtingų ES valstybių narių ir didžiųjų šalių interesų suderinimo, įgyvendinant klimato kaitos politiką ir kt.

Siekdama į teisės aktus įtraukti politinį užmojį iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje poveikį klimatui neutralizavusiu žemynu, Komisija per 100 dienų pristatys pirmąjį Europos klimato įstatymą. Kad įgyvendintų su klimatu ir aplinka susijusius tikslus, Komisija pristatys 2030 m. biologinės įvairovės strategiją kartu su naująja pramonės strategija, žiedinės ekonomikos veiksmų planą, tvarių maisto produktų strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir pasiūlymus, kompleksinę strategiją, apimančią oro ir vandens kokybės, pavojingų cheminių medžiagų, pramoninių išmetamųjų teršalų, pesticidų ir endokrininę sistemą ardančių medžiagų klausimus. Nedelsiant bus imtasi didinti 2030 m. Europos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, nustatant tikrovišką 2050 m. tikslo įgyvendinimo planą.

uropos investicijų banką ketinama reformuoti į Klimato kaitos banką ir padvigubinti klimato kaitai skiriamas lėšas iki 2025 m. 2020 m., siekdama patenkinti papildomo finansavimo poreikį, EK pristatys Tvarios Europos investicijų planą. Norint pasiekti dabartinius 2030 m. klimato ir energetikos tikslus, kasmet papildomai reikės 260 mlrd. eurų investicijų, t. y., apie 1,5 proc. 2018 m. BVP.

2019 m. gruodžio 11 d. EK paskelbė Europos žaliojo kurso komunikatą COM(2019) 640  ir jo priedą. Komunikate pateikiamas pradinis pagrindinių Europos žaliajam kursui įgyvendinti reikalingų politikos sričių ir priemonių planas. Ta pačią dieną EK pirmininkė Ursula fon der Lejen     (Ursula von der Leyen) ir jos pavaduotojas Fransas  Timermansas (Frans Timmermans). Europos žaliąjį kursą pristatė Europos Parlamente.

2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino tikslą iki 2050 m. užtikrinti neutralaus poveikio klimatui ES, laikantis Paryžiaus susitarimo.