infa.lt

Kol nėra infrastruktūros – akumuliatorius įkraunamas kieme

Briuselyje vykusiame susitikime Europos Sąjungos šalių vadovai sutarė iki 2050 m. pasiekti nulinį anglies dvideginio išmetimo į atmosferą balansą. Į susitarimą nebuvo įtraukta Lenkija, kurios ekonomika labai priklauso nuo anglių, praneša BBC

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michelis pripažino, kad kai kurioms šalims ir regionams sunkiau prisitaikyti prie sprendimo. Anot jo, ES ir toliau įtikinės Lenkiją palaikyti susitarimą.

Kai kurios Rytų Europos valstybės, prieš sutikdamos su ES sprendimu sumažinti grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki nulio, norėjo finansinių ir daugybės kitų garantijų.

Čekija ir Vengrija sutiko dalyvauti tik gavusios patikinimą, kad į galutinėje susitarimo versijoje bus atsižvelgiama į galimybę panaudoti atominę energiją.

ES lyderių susitikimas vyko tuo metu, kai Madride jau ėjo į pabaigą JT šalių derybos klimato kaitos klausimais.

Baiminamasi, kad gali būti sušvelninta galutinė, siekio taikyti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį versija, o pagrindinis sprendimas atidėtas iki kito susitikimo Glazge 2020 m. pabaigoje.

Kas nuspręsta Briuselyje?

Po 10 valandų trukusios diskusijos aukščiausiojo lygio susitikime, buvo priimtas bendras pareiškimas, kuriuo teigiama, jog Europos Vadovų Taryba palaiko tikslą iki 2050 m. paversti ES neutraliu anglies dvideginio atžvilgiu.

Neutralumo klimato atžvilgiu koncepcija aplinkos politikoje reiškia, kad valstybės ar įmonės išmetamas į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra lygus nuliui arba, kad šios emisijos neutralizuojamos aplinkos apsaugos priemonėmis.

Susitarime neįvardinta Lenkija, tačiau teigiama, kad „šiuo metu viena valstybė narė neįsipareigoja įvykdyti šio rodiklio reikalavimų“. Europos Vadovų Taryba grįš prie šio klausimo kitų metų birželio mėnesį.

Pareiškime nurodoma kiekvienos dalyvaujančios šalies teisė priimti savo sprendimus dėl energijos gamybos, įskaitant branduolinės energijos naudojimą kaip nacionalinės energetikos sistemos dalį.

Charles Michelis pripažino, kad kai kurioms dalyvaujančioms šalims bus sudėtinga įgyvendinti susitarimą.

„Mes priėmėme šį sprendimą atsižvelgdami į daugybę skirtingų šalių problemų, nes žinome, kad svarbu atsižvelgti į skirtingas nacionalines sąlygas ir startines pozicijas“, – sakė jis.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis teigė, kad derybos buvo sunkios, ir palankiai įvertino Lenkijos ibraukimą iš susitarimo.

„Tai yra taisyklė, kurią reikėtų įtraukti į teisėkūros procesą – kad Lenkija judėtų link neutralumo klimato atžvilgiu savo tempu“, – sakė jis.

Didžioji Britanija nedalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime, ir sausio mėnesio pabaigoje turėtų palikti Europos Sąjungą. Tačiau šių metų birželį jos vyriausybė paskelbė panašius planus iki 2050 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą JK iki nulio.

Toks pažadas reiškia visišką automobilių su vidaus degimo varikliais draudimą nuo 2050 m.

Koks ES planas?

Europos žaliąjį susitarimą sudaro:

• Taip vadinamas sąžiningo pereinamojo laikotarpio mechanizmas (kurio vertė siekia 100 milijardų eurų), skirtas padėti šalims, vis dar labai priklausomoms nuo iškastinio kuro ir daug anglies naudojančių procesų, pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
• Pasiūlymai sumažinti šiltnamio dujų išmtimą iki 50% skai2iuojant nuo 1900 metų lygmens arba net žemesnio iki 2030 metų – vietoje dabartinio 40% tikslo.
• Priimti įstatymą, kuriame bus aiškiai apibrėžta, kaip ES iki 2050 metų pasiekia „klimatinį neutralumą“.
• Atliekų perdirbimo skatinimo planas ir strategija „nuo fermos iki vartotojo šakutės“, kuria siekiama pagerinti maisto gamybos ir paskirstymo tvarumą.

Kas yra neutralumas klimato atžvilgiu?

Klimato neutralumas numato atmosferos taršos subalansavimą, šalinant iš atmosferos šiltnamio dujas.

Šilumos išmetimas iš automobilių ir elektrinių yra neutralizuojamas pašalinant iš oro šiltnamio efektą sukeliančias dujas, sodinant naujus miškus arba naudojant anglies surinkimo technologijas. (kurios kol kas net neegzistuoja – infa.lt)