infa.lt

Seime buvo atmesti siūlymai panaikinti lengvatą, kuri šiuo metu taikoma šildymui naudojamam gazoliui, vadinamajam „raudonajam kurui“. „Raudonasis kuras“ naudojamas ne vien žemės ūkyje, tačiau ir socialinių, ir kitų įstaigų šildymui, kur nėra gamtinių dujų. Be to, nuspręsta, kad nebus dvigubinamas akcizas žemės ūkyje naudojamam „žaliam dyzelinui“.

„Teiginys, kad šalies ūkininkai yra labai turtingi ir gyvena tarsi rojuje, yra laužtas iš piršto. Jei žemės ūkyje būtų rojus, į šį sektorių veržtųsi dirbti daug žmonių. Deja, šiandien turime situaciją, kad net 60 proc. ūkininkų yra pensinio amžiaus. Padidindami mokesčius tik dar labiau atgrasysime jaunus žmones nuo darbo žemės ūkyje“, – teigė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas klausiamas, kaip jis vertina situaciją žemės ūkyje matydamas įvairias ūkininkų organizuojamas akcijas.

Jo teigimu, šalies ūkininkai ir taip moka didelius mokesčius. „Pavyzdžiui, ūkininkaujantys prancūzai neturi mokėti žemės mokesčio, o lietuviai turi, nors žemė ūkininkui yra pagrindinė gamybos priemonė. Kitų verslų atstovai, kitaip nei ūkininkai, juk neturi papildomai padengti išlaidų už gamybos priemones, pavyzdžiui, stakles ir kt. Mūsų ūkininkas turi mokėti žemės mokestį, kuris kiekvienais metais tik auga, nes priklauso nuo rinkos vertės. Galiausiai, jis gali labai daug investuoti į derlių, tačiau dėl vis nepalankesnių klimato sąlygų jį prarasti ir susidurti su nuostoliais“, – pridūrė A. Stančikas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas pabrėžė, kad mokesčių ūkininkams padidinimas būtų pražūtingas ne tik žemės ūkio sektoriui, bet ir šalies eksportui, Lietuvoje pagamintos produkcijos konkurencingumui.

„Lietuvos ūkininkai, lyginant su dirbančiais kitose ES šalyse narėse, gauna palyginti mažas išmokas. Ir ES išmokos nedidėja. Jei apkrausime papildomais mokesčiais ūkininkus, sunaikinsime savo žemės ūkį. Jis taps nekonkurencingas su tais ūkininkais, kurie ES valstybėse gauna kur kas didesnes išmokas. Sumenkus Lietuvos žemės ūkio konkurencingumui, nukentėtų ir kitos įmonės, kurios susijusios ir priklausomos nuo žemės ūkio sektoriaus: gamybos, aptarnavimo ir kito verslo.

Kalbame apie visą grandinę įvairių verslų, kurie yra priklausomi nuo žemės ūkio ir, tikėtina, patirtų milžiniškus nuostolius jai mūsų žemės ūkio produktai negalėtų konkuruoti ES rinkoje. Pagaliau nukentės ir šalies eksportas, kuris auga perpus lėčiau nei šių metų pradžioje. Tai buvo pagrindinės priežastys, kodėl negalėjome pritarti su žemės ūkiu susijusių mokesčių didinimui“, – teigė V. Ąžuolas.