infa.lt

KAM nuotr.

Naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės Vilmorus atliktos visuomenės nuomonės apklausos rezultatai privertė nemaloniai pasijusti išlaidų karinėms reikmėms didinimo šalininkus politikų tarpe. Kurie, reikia pastebėti, sureagavo žaibiškai.

Ko gero pirmoji sureagavo dabar jau europarlamentarė, konservatorė Rasa Juknevičienė, savo paskyroje parašiusi tokio turinio atsiliepimą:

Mano viešas prašymas Krašto apsaugos ministerijai.
Išplatinkite lenteles su skaičiais, kuriose aiškiai matytųsi, kurios sritys Lietuvos biudžete finansuojamos daugiausiai. Iš jų žmonės pamatys, kad tikrai ne Krašto apsauga, o švietimas, socialinis sektorius, viešasis saugumas gauna neplyginamai didesnes sumas. Krašto apsauga bendrame biudžeto pyrage yra gerokai toliau, arčiau prie mažiausiai finansuojamų.
Dar pridėkite pinigus, kuriuos kiti sektoriai savo infrastruktūrai, įvairių programų finansavimui gauna iš Europos Sąjungos. Skirtumas bus milžiniškas, nes Krašto apsaugai ES apskritai neskiria pinigų.

Aišku, yra NATO partnerių lėšos, tačiau tai nesulyginami dydžiai su ES parama.

Kodėl reikia būtent tokių paaiškinimų?

Todėl, kad nuolat ir nuolat kalbant apie gynybos išlaidas, žmonėms susidaro įspūdis, jog tai pati didžiausia biudžeto našta. Juk retas kuris apskritai žino, kokia ta biudžeto struktūra. Dar sunkiau žmonėms suvokti, kas yra tas milijardas visame valstybės pinigų katile, nes milijardas – savaime įspūdinga suma.
Supratimas yra iškreiptas ir čia politinių partijų lyderių pareiga ir atsakomybė paaiškinti savo rinkėjams, kaip yra iš tikrųjų.
Rasa Juknevičienė (citatos panbaiga)

Pačiame socialiniame tinkle į paskelbtus apklausos rezultatus žmonės reagavo panašiai, kaip ir buvo skelbiama apklausos rezultatuose. „Aš irgi nepritariu”, „pasirūpinkite pradžioj skurdžiausiai gyvenančiais”, ir pan.

Į R. Juknevičienės kreipimąsi sureagavęs Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, didele iškalba nepasižymėjo, faktiškai išdėstęs tą patį, ką savo komentare Facebooke pateikė europarlamentarė R. Juknevičienė, papildomai nurodęs turintis  tvirtą visuomenės paramą, gynybai skiriamiems 2% BVP, ir pabrėžęs būtinybę tą sumą didinti iki 2,5 BVP, tradiciškai priminęs kodėl – „kadangi neturime pamiršti Gruzijos ir Ukrainos pamokų„:

„Turime tvirtą visuomenės ir politikų paramą dėl 2 proc. nuo BVP skyrimo krašto apsaugai, taip pat rekordinę per keliolika metų visuomenės paramą kariuomenei – tai svarbiausia“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, komentuodamas naujienų agentūros BNS užsakytos apklausos duomenis apie visuomenės paramą gynybos biudžeto didinimui iki 2,5 proc. BVP.

„Apklausos duomenys – tiesioginis neišspręstų socialinių problemų atspindys bei klaidingas visuomenės įsivaizdavimas, jog krašto apsaugai tenka liūto dalis biudžete, – sako R. Karoblis.

Pirma, negalima supriešinti lėšų gynybai su lėšomis kitoms sritims – tai supriešina visuomenę ir kelia tiesioginę grėsmę nacionaliniam saugumui.

Antra, krašto apsauga pagal finansavimą yra ketvirtoje vietoje po socialinės saugos, sveikatos ir švietimo, ir tai yra derama bei teisinga vieta; jei priskaitytume ES paramos lėšas, toji vieta būtų dar žemesnė.

Trečia, 70 proc. gynybai skirtų lėšų sugrįžta į biudžetą per Lietuvoje įsigytas prekes ir paslaugas bei sumokėtus mokesčius, tad didžioji dalis ekonominės naudos tenka Lietuvos ekonomikai. Ketvirta, iki 2014 m. kariuomenė gyveno badmečiu, ir ją būtina modernizuoti. Mes savo ruožtu privalome užtikrinti skaidrias ir efektyvias investicijas į kariuomenės modernizaciją“.

Ministras taip pat akcentuoja, jog būtinybė gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. nuo BVP ir palaipsniui didinti juos iki 2,5 proc. pirmiausiai atsirado ne dėl įsipareigojimų partneriams, o dėl kardinaliai pasikeitusios saugumo situacijos:

„Negalime pamiršti Gruzijos ir Ukrainos pamokų. Grėsmės realios ir didelės, niekas mūsų negins, jei nesiginsime patys. Toliau sieksime visuomenės sutarimo, jog politinių partijų, Valstybės gynimo tarybos priimti sprendimai dėl nuoseklaus gynybos finansavimo didinimo iki 2,5 proc. BVP ilgalaikėje perspektyvoje būtų visuomenės suprasti ir priimti kaip būtina stiprios valstybės sąlyga“.
Raimundas Karoblis, KAM ministras

Galime matyti, jog krašto apsaugos ministras sutinka su tuo, jog „Apklausos duomenys – tiesioginis neišspręstų socialinių problemų atspindys„, tačiau toliau tęsia, jog krašto apsauga turėtų būti vystoma pati sau atskirai, nepaisant tų „neišspręstų socialinių problemų”, kurioms spręsti papildomų lėšų Lietuvos biudžetas jau nebeturi.

Todėl, kaip Lietuvoje jau įprasta, – vienose srityse išlaidos karpomos, pridedant kitoms.

Ir tai nelaikoma tų sričių supriešinimu, ką, priešingai, teigia R. Karoblis – tai laikoma tiesiog prioritetų korekcija.

Apklausa parodė kokiems prioritetams pirmenybę teikia Lietuvos visuomenė. O ji pasakė taip, pasak BNS pateiktų duomenų, surinktų bendrovės Vilmorus:

Susitarime numatytam gynybos biudžeto didinimui sakė pritariantys arba greičiau pritariantys 30,3 proc. respondentų, 55,2 proc. apklaustųjų nurodė nepritariantys arba greičiau nepritariantys, dar 14,5 proc. neturėjo nuomonės.