infa.lt

(„Radio Bulgarija“, Bulgarija)

EK vice-prezidentas Maroš Šefčovič ir Bulgarijos ministras pirmininkas Boiko Borisovas

Bulgarija išreiškė norą užimti pagrindinę vietą Pietryčių Europos dujų rinkoje, pasiūliusi paskirstymo stoties statybų projektą šalia Provadia miesto. Apytikslė projekto kaina – apie 2,2 milijardo €u, ir numato 844 km. naujų dujotiekių bei kitos tam priklausančios infrastruktūros sukūrimą. Apie tai vakar buvo pranešta Sofijoje, pasibaigus Grupės skirtos sukurti dujų tinklus Centrinėje ir Pietryčių Europoje aukščiausio lygmens susitikimui.

Dalyvavo ES šalių-narių atstovai iš Centrinės ir Pietryčių Europos, o taip pat EK vice-prezidentas Energetinės sąjungos klausimais Maroš Šefčovič ir energetikos bei klimato problemų klausimų eurokomisaras Miguel Canete.

Anot Maroš Šefčovič, Grupė priėmė sekantį sprendimą: „Kiekviena Centrinės ir Pietryčių Europos valstybė turi, mažiausiai, tris nepriklausomus dujų tiekėjus. Buvo įvykdyta svarbiausių infrastruktūros projektų energetikos srityje, kuriuos būtina realizuoti per sekančius 2-3 metus padedant ES finansavimui, apžvalga. Tikslas – energetinės nepriklausomybės garantavimas, nenutrūkstamas dujų tiekimas ir stabilios europietiškos Energetinės sąjungos sukūrimas. Pristatyta 14 dujinių projektų regione, o iki metų vidurio būtina parengti veiksmų planą“.

Iš Bulgarijos premjero Boiko Borisovo pareiškimo tapo aišku, jog bulgariškasis projektas orientuotas į Trečiojo EK energetinio paketo reikalavimus, ir numato ryšius su kaimyninėmis valstybėmis, savarankišką žydrojo kuro gavybą, ir taip pat susijęs su Gazprom nutrauktu „Pietų srauto“ dujotiekio statybų projektu.

Štai kaip pakomentavo Boiko Borisovas šį klausimą: „Projektas „Pietų srautas“ nenutrauktas. Mes, kaip šalis, nepadarėme nieko, kas būtų sustabdę statybas. EK reikalavimas, kurio pagrindu kiekvienu dujotiekiu, bet kuris tiekėjas privalo turėti galimybę tiekti dujas – ne bulgarų reikalavimas – tai privaloma ir Graikijai, ir Rumunijai“.

Šiais žodžiais premjeras Borisovas lyg ir bando įtikinti Rusiją, jog Bulgarija kaip ir neneša jai užkeltos atsakomybės už projekto sustabdymą, kuris buvo nutrauktas vienpusiu „Gazprom“ sprendimu po to, kai bankų konsorciumas, turėjęs finansuoti 75% statybos darbų, atsisakė projekto dėl Rusijos nenoro prisilaikyti Trečiojo energetinio paketo reikalavimų. Iš kitos pusės, nauja Borisovo dujinė iniciatyva, kuri kartoja išplėstinę sustabdyto „Pietų srauto“ versiją, apie 50% pigesnė už pirminį projektą. Boiko Borisovas išsakė sėkmingo projekto vystymo pageidavimą:

„Mes norime vėl sugrįžti prie pragmatinio klausimo sprendimo, nepasiduodant emocijoms, kuris suteiks galimybę sėkmingai vystytis verslui tarp Europos ir Rusijos valstybių“.

Skirtingai nuo Bulgarijos premjero, Marošas Šefčovič komentaru išsakė savo nustebimą rusų pusės komunikacijos atžvilgiu stabdant „Pietų srauto“ statybas, kuri buvo vykdoma ne oficialiai patvirtintais kanalais, o per spaudos konferencijas ir „Gazprom“ pirmininko Aleksejaus Millerio pasisakymus spaudoje.

Štai ką mano Maroš Šefčovič: „Mūsų šiandienos susitikimas – bandymas, kaip ES nariams, rasti tikslius sprendimus, energetikos sferos klausimais, suderinti tamprius ryšius, ir garantuoti energijos tiekėjų pasirinkimą. Todėl mes fokusuojamės į skirtingus projektus, kuriuos galėtume realizuoti artimiausioje ateityje, ir kurių sėkmė priklauso tik nuo mūsų pačių“.

Kyla klausimas: ar sugebės Boiko Borisovas įtikinti EK, jog „Pietų srauto-2“ idėja yra būtent toks projektas, ir ypač paaštrėjusių santykių su Rusija sąlygomis bei krizės Rytų Ukrainoje fone? Ir antras – ar suspės Bulgarijos premjeras įtikinti Rusiją prisilaikyti Trečiojo energetinio paketo reikalavimų? Ar čia kalba eina apie žaidimą ant ribos tarp ES ir Rusijos interesų, kurioje užstatas gali būti didesnis, nei tiesioginė nauda?

–