infa.lt

Keturios didžiulės filmo juostos viename stiklo gabaliuke | nuotr: news.microsoft.com

Šis pasiekimas buvo kelerių metų ypač greitos lazerinės optikos tyrimų ir kūrybos kulminacija. Tik specialiai sukurtas dirbtinio intelekto algoritmas gali nuskaityti duomenis.

Ant stiklinio kvadrato, kurio kraštinė yra 75 mm, o storis – 2 mm, „Microsoft“ mokslininkai įrašė visą 1978 m. „Supermeno“ filmą. Naudodami soecialius lazerius, tyrėjai stiklo paviršiuje išpjaustė trimačius griovelius, kuriuos gali perskaityti mašininio mokymosi algoritmas, išmokytas pastebėti saulės spindulių, sklindančių per skaidrų stiklą, lūžio ypatybes, praneša BI.

Šis eksperimentas buvo atliktas kaip „Microsoft Research“ Silica projekto dalis. Juo siekiama atrasti galimybes efektyviau saugoti duomenis ilgalaikėje perspektyvoje.

Kaip aiškino tyrėjai, jiems buvo svarbu rasti patogesnį duomenų saugojimo būdą, kuriam nereikėtų nuolat perrašyti laikmenos turinio į naują duomenų diską.

Mums reikia laikmenos, kurią galima padėti į lentyną 50, 100 ar 1000 metų ir apie ją pamiršti, kol prireiks informacijos.

Tvirtas kvarco stiklas atlaiko virinimą vandenyje; jį galima kepti orkaitėje ir mikrobangų krosnelėje nepakenkiant. Duomenys nebijo įbrėžimų ir, žinoma, banymų išmagnetinti. Toks didelis patikimumas įmonei reikalingas pirmiausia siekiant saugoti debesų duomenis.

Silica projektas yra tik vienas iš daugelio trumpalaikio ir ilgalaikio duomenų saugojimo būdų. Kiti metodai apima povandeninių duomenų centrų „Project Natick“, FPGA programuojamų ventiliacinių matricų naudojimą „Project Brainwave“, arba „Optics for Clouds“ tyrimą.

Filmo „Supermenas“ išsaugojimas stikle ir sėkmingas duomenų skaitymas yra svarbus laimėjimas, – teigiaa Markas Russinovičius, „Microsoft Azure Cloud Services“ techninis direktorius. „Aš nesakau, kad mes atsakėme į visus klausimus, bet dabar mes priėjome etapą, kuriame galime dirbti tobulindami ir eksperimentuodami, užuot svarstę, ar galime tai padaryti iš principo“.