infa.lt

Kjetil Kolsrud | rett24.no

Praėjus 13 metų po susitarimo pasirašymo, jis neužilgo įsigalioja. Nuo kito savaitgalio Norvegijos piliečiai galės būti išduoti kitoms ES šalims nepateikus įtarimo Norvegijos teismuose.

– Tai sukurs Norvegijos žaidėjams daugybe naujų problemų, sako Andersas Brosveetas (Anders Brosveet).

Jis yra visos Europos advokatų kontoros CCBE Baudžiamosios teisės komiteto narys. Daugiau nei dešimt metų darbotvarkėje buvo akcentuojamas teisinio saugumo garantijų poreikis tokiai ekstradicijai. Priežastis ta, kad 2004 m. Europos Sąjunga įvedė Europos arešto orderį, kuris užtikrina laisvą kaltinamųjų srautą Šengeno erdvėje.

Daugiau galimybių teisiniam persekiojimui

Norvegija nėra Europos teisminio bendradarbiavimo sistemos dalis, tačiau 2006 m. sudarė lygiagretų susitarimą su mumis dėl dalyvavimo keičiantis ieškomais piliečiais.

Tačiau susitarimas negalėjo įsigalioti, kol jo nepatvirtins visos ES šalys, ir tai neįvyko visai neseniai.

Rugpjūčio 29 d. Europos Komisija paskelbė, kad susitarimas įsigalios lapkričio 1 d.

Skandinavijos ir Europos arešto orderis susijęs su nusikaltėlių pristatymo sistemos pakeitimu ir pakeičia ekstradicijos perdavimo tvarką tarp Norvegijos ir ES valstybių narių.

ES arešto orderis pasirodė esąs svarbi priemonė kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, penktadienį ministerijos pranešime spaudai sakė teisingumo ministras Jøranas Kallmyras (FrP).

Kitas pakeitimas yra tame, kad dabar klausimą ar vykdyti, ar ne arešto orderį spręs prokuratūra. Ministerija daugiau tame nedalyvauja.

Brosveetas aiškina, kad Norvegijos piliečių ekstradicija iki šiol buvo gana sudėtingas procesas, vykdomas diplomatiniais kanalais.

Turi būti priimtas sprendimas areštui šalyje, kuri nori kažlą sulaikyti, tada jis turi būti teisėtai nagrinėjamas čia, Norvegijoje. Jei teismai nustato, kad ekstradicijos sąlygos yra įvykdytos, jei norima vykdyti ekstradiciją, tai reikia vertinti iš politinio požiūrio taško, Išimtis yra Šiaurės šalyse, kur mes turime savo pačių piliečių vidinę išdavimo tvarką. Bet niekada iki šiol nebuvo užsienio tvarkos, sako Brosveet.

Naujojoje sistemoje Norvegijos teismai nebekontroliuos paties įtarimo, tik jei bus įvykdytos ekstradicijos sąlygos. Ši sistema pagrįsta abipusio pasitikėjimo Europos teisinėmis sistemomis principu. Siekdama užsitikrinti šį pasitikėjimą, ES pastaraisiais metais priėmė keletą direktyvų dėl bendro baudžiamojo proceso reguliavimo ir būtiniausių teisių. Tai yra direktyvos, su kuriomis Norvegija nesusijusi.

Akivaizdu, kad bus problemų, dėl to, kad Norvegija neprivalo laikytis ar neįgyvendina šių direktyvų.

Tai iliustruoja nesenai vykęs Airijos atvejis, kuriame buvo teigiama, kad ekstradiciją į JK reikėjo sustabdyti dėl „Brexit“, nes JK nebus įpareigota laikytis šių direktyvų po „Brexit“.

Atsakymas buvo toks: „Brosveet“ sako, jog iki tol, kol JK yra įpareigota laikytis direktyvos ekstradicijos atžvilgiu, neturima atsižvelgti į hipotetinius pokyčius ateityje.

Kontraversiškos versijos

Viena iš priežasčių, kodėl kai kurios ES šalys, įskaitant JK, nesiryžo plėsti savo bendradarbiavimo dėl Europos arešto orderio, yra ta, kad per pastaruosius dešimt metų buvo keletas ekstradicijos atvejų, iškėlusių rimtų teisinių klausimų.

Čia paminėti keli pavyzdžiai, įskaitant atvejį, kai 18-metis britas buvo areštuotas Londone ir skrido į apgailėtiną Graikijos kalėjimą, kaltinamas menkais pagrįstais viešojo kaltinimo pagrindais. Vaikinas vėliau buvo išteisintas.

Taikant šią naują tvarką, ko gero, sulauksime daug daugiau užklausų iš kitų ES šalių, o Norvegijos prokurorai ir gynėjai susidurs su visiškai naujomis problemomis. Ne mažiau svarbu, kad mums prireiks didesnio kontaktinio tinklo kitose šalyse, sako „Brosveet“.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad „Įstatymo pirmenybė“ buvo nustatyta kaip pagrindinis naujos Europos Komisijos darbo punktas, todėl galima pagrįstai manyti, kad ES bus dar daugiau direktyvų dėl teisingumo.

infa.lt komentaras:

Kai kur interneto komentaruose jau daromos prielaidos, jog šio susitarimo įsigaliojimas sudarys prielaidas paduoti ieškiniams Europos teismuose prieš norvegiškosios Barnevernet funkcionierius, aktyviai dalyvavusius atimant vaikus iš Europos piliečių.