infa.lt

Rasa Budbergytė. Ar žengsim žingsnį nuo gerovės valstybės turtingiesiems link gerovės visiems žmonėms?

INFA.LT
2019.10.21 11:38
Rasa Budbergytė

Nuotraukos autorius: Rytis Šeškaitis

Gerovės valstybės idėja bemaž jau metus ant bangos – atėjo metas pradėti plačiau kalbėti ir apie jos turinį. Viena iš gerovės valstybės dalių, kuri verkdama šaukiasi permainų – sveikatos apsauga. Pripažinkime: Lietuvoje laikui bėgant ji tapo vienaip ar kitaip privatizuota, kaip ir švietimas.

Sveikatos apsaugos sistema, turinti garantuoti žmonėms sąlygas gyventi sveikai, ilgai ir kokybiškai dabar, priešingai, įtvirtina nelygybę. Šios paslaugos mūsų piliečiams prieinamos ne vienodai.

Turtingiausi ir kiti, vadinkime tai elitu, atstovai gauna geresnę sveikatos apsaugą. Tai atsispindi ir skaičiuose. Lietuva 2014 metais turėjo antrą didžiausią procentinį skirtumą Europos Sąjungos (ES) šalyse tarp turtingiausių ir skurdžiausių visuomenės sluoksnių.

Kitose ES valstybėse, pavyzdžiui, Italijoje ar net krizę iki šiol išgyvenančioje Graikijoje, piliečių sveikata ir gyvenimo kokybė taip stipriai nepriklauso nuo jų pajamų. [1] Lietuva, rodo tyrimai, išgyvena didžiausią nelygybę ES, kai žmonių prašoma įvertinti savo sveikatos būklę ir apklausose vertinamos apklausiamų asmenų pajamos. [2]

„Dviejų greičių“ Lietuva arba galimybių nelygybė

2015 metų duomenimis, Lietuva buvo 6 vietoje ES pagal iš savo kišenės išleidžiamas lėšas medicinai (pagal procentinę išraišką).[3] 2016 metų duomenimis, Lietuvoje asmuo vaistams išleido 398 eurų, Nyderlanduose – 299 eurų, o Danijoje – 203 eurų. Priminsiu, kad Lietuvoje net 66 procentus išlaidų vaistams žmonės dengė iš savo kišenės. [4]

Tuo pat metu gydytojai – ant maišto ribų, o jaunoji medikų karta sėdi ant lagaminų ir rengiasi emigruoti ten, kur yra laukiama jų talentų ir mūsų universitetuose įgytų žinių. Ir visa tai vyksta sistemoje, kuri vadina save nemokama, t. y. viešąja sveikatos apsauga.

Gerovės valstybės priedermė – garantuoti, kad pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos būtų finansuojamos iš gyventojų sumokėtų mokesčių ir būtų pakankamai efektyvios, kad pasiektume bent jau ES vidurkį.

Abejoju, ar piliečiai patenkinti, kad mūsų sveikatos draudimo sistema mus verčia tiek daug mokėti iš savo kišenių vaistams, kai kitos, net panašios sveikatos apsaugos sistemos, geba kompensuoti reikšmingą dalį šių išlaidų.

Kaip ne kartą skelbė profesorius Vytautas Kasiulevičius, Lietuva nusėta teritorijomis, kuriose nėra gydytojų, čia mirtingumo rodikliai – aukščiausi. Jo žodžiais, jei, pavyzdžiui, jūsų kūdikis gimė kaime, šansai, kad jis gali mirti – keturis kartus didesni nei mieste.

Taip atsiranda „dviejų greičių“ Lietuva arba galimybių nelygybė.

Ar mes norime lygybės sveikatos apsaugos sistemoje, o ne „telefoninės medicinos“, kai brangios paslaugos turtingiesiems prieinamos iš karto per pažintis, o tie kam ne taip pasisekė, vargsta eilėse?
Jei mes susitariame, kad norime visuotinės sveikatos apsaugos, kuri būtų finansuojama viešaisiais finansais, tai, matyt, reiktų ją ir įgyvendinti iki galo. Sukuriant gerovės valstybę: kai „nemokama“ medicina paverčiama iš tiesų nemokama, prieinama ir efektyvia.

Kas trečia šeima abiturientui samdo korepetitorius

Tas pats – ir švietimo sistemoje, kuri, pripažinkime, iš dalies privatizuota.

Švietimo sistema Lietuvoje nėra pavyzdinė, mokinių pasiekimų skirtumai dėl pajamų nelygybės ir  socialinės atskirties yra vieni didžiausių iš 72 PISA tyrimo šalių, bet įteisinome galimybę privačioms mokykloms gauti viešąsias lėšas.

Ar mes tikrai galime sau leisti iš tokio menko biudžeto finansuoti brangų ugdymą privačiose mokyklose ir  darželiuose? Ar tikrai mes negalime išsikelti sau tikslo, kad tėvai nebūtų verčiami už pagrindines švietimo išlaidas mokėti reikšmingas sumas iš savo kišenių vaikų darželiui ar būti „apkraustomi“ beveik kiekviename mokyklos tėvų susirinkime?

Juolab, kai kas trečio abituriento tėvai, kaip rodo apklausos, samdo korepetitorius – taigi, ko neprimoka valstybė, primoka patys tėvai. Perka tie, kurie gali įpirkti.

Ar tikrai vadovėliai ir pratybos negali tapti skaitmeniniais ir nemokamais, jei mes už jų turinį sumokame savo mokesčiais? Galiausiai, ar mes tikrai negalime sąžiningai atsilyginti savo mokytojams, kultūros darbuotojams, medikams ar valstybės tarnautojams, kurie dažniausiai yra žeminami viešoje erdvėje ar menkinami darbo vietoje, kai pamato savo algalapius.

Taip, būtent tai – valstybės institucijos ir įstaigos, kurios veikdamos skaidriai ir efektyviai kelia piliečių pasitikėjimą – yra gerovės valstybės šerdis. Įtvirtinus pasitikėjimą valstybės įstaigomis, mokesčiai ir noras juos mokėti virs tarytum refleksu.

Jokio racionalaus žmogaus nepriversite mokėti mokesčių daugiau, jei už juos jis gaus tik daugiau privatizuotų, todėl brangesnių viešųjų paslaugų, didesnes kainas, didesnę nelygybę ir iš jos kylantį nesaugumą.
Tad vietoje simbolinių pakeitimų mokesčių sistemoje, sveikatos apsaugoje, švietime, viešojoje tvarkoje sutarkime dėl principo, kad esminės, konstitucinės, kiekvieną Lietuvoje gyvenantį aptarnaujančios, jį saugančios įstaigos ir jų teikiamos viešosios paslaugos, būtų prieinamos nepaisant žmogaus pajamų.

Neabejoju, kad mes tai galime pasiekti. Tačiau tam reikia Jūsų, aktyvios visuomenės dalies, paramos.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 126

Žymos:

Komentarų: 1

  1. kur ši žydelka yra ar buvo iki šiol?    -  2019-11-08, 22:48

    žydelkai nepatinka žydomanų polytika :)))

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą

Vaikas nėra savo mamos kūno dalis. Vaikas nėra nei mamos ranka, nei jos koja, nei...

Diskutuojant apie pasirinkimo laisvę, verta į viską pažvelgti paprastai, žmoniškai. Kiekvienas iš mūsų esame tarsi...

nesigilinate i reiskiniu priezastis! Ar is geroves gyvenime vyksta tie abortai? Ir,kaip ten bebuve,o vaikas...

ta "teisingumo iliuzija",kuri tik dabar issisklaide!? O juk jo niekada nebuvo ir nebus! Ir niekur....

tai ju nebus ir buti negali! Niekas nerizikuos atsakyti uz kita neturedamas jokiu garantiju,kad tas...

ar tiesiog pametete skaiciu,kiek tokiu jau buvo? Norite vilties? Atimkite is ju lovi - privilegijas,nepagristai...

Europa prisipazista,kad yra kariaujancioji puse!?...