infa.lt

Po Liberalų Sąjūdžio atstovų diskusijos su valstybės valdomos AB „Lietuvos paštas“ vadovybe konstatuota, jog dėl gyventojų mažėjimo regionuose įgyvendinama pašto skyrių reforma, realybėje ir vadovų prezentacijose skiriasi kaip diena ir naktis.

Šimtais nepatenkintų rinkėjų laiškais ir peticijomis „bombarduojami“ parlamentarai teigia, jog tradicinių paštų vertimas mobiliaisiais laiškininkais praktikoje stringa dėl prasto vietos gyventojų ir darbuotojų informavimo bei skurdžios komunikacijos su bendruomenėmis, akis badančių praktinių projekto įgyvendinimo trūkumų bei iki šiol neatskleidžiamos ar neturimos pertvarkos kaštų ir naudos analizės.

Nuo 2017 m. „Lietuvos pašto“ pradėta reforma – kaimiškose savivaldybėse naikinti stacionarius pašto skyrius, jų funkcijas perduodant vadinamajam „mobiliajam laiškininkui“ kol kas bent jau vietos gyventojams neatneša nei žadėto patogumo, nei geresnio paslaugų prieinamumo. Apie tai byloja regionuose rinktų Seimo narių susitikimai su gyventojais ir parlamentarų elektronines pašto dėžutes „užkemšantys“ pavieniai nusiskundimai bei kolektyvinės bendruomenių peticijos dėl prastėjančių galimybių naudotis „Lietuvos pašto“ paslaugomis.

„Kai regionuose sparčiai mažėja gyventojų, o stacionarių kaimų pašto skyrių apyvartos nebepadengia net minimalių darbuotojų išlaikymo kaštų, „Lietuvos paštui“ keistis – neišvengiama. Vis dėlto, tai kaip „Lietuvos paštas“ praktikoje įgyvendina, teorijoje gražiai atrodantį „mobiliojo laiškininko“ projektą, tiesiogine to žodžio prasme, griauna regionuose gyvenančių žmonių tikėjimą savo valstybe. Šiuo atveju, atrodo, kad gerais „Lietuvos pašto“ norais kelias į pragarą grįstas“, – teigia Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojas Ričardas Juška.

Parlamentaras pastebi, kad tiek apie numatomus, tiek apie jau įgyvendinamus „Lietuvos pašto“ pertvarkų projektus ir gyventojai, ir darbuotojai informuojami chaotiškai bei formaliai, neatsižvelgiant nei į susiformavusias bendruomenių tradicijas, nei į akivaizdžiai senėjančios provincijos paveikslą.

„Štai dar metams, po „mobiliojo laiškininko“ įdiegimo formaliai paliekamiems stacionariems pašto skyriams darbo laikas kai kur yra sutrumpintas iki 15 minučių per dieną. Per šį laiką dvi paštininkės turi priimti siuntinius, mokesčius, prenumeratą. Pagal naujausias „Lietuvos pašto“ rekomendacijas vienai operacijai yra rekomenduojama skirti 200 sekundžių t.y. šiek tiek daugiau nei 3 minutes. Mobiliajam laiškininkui atvykusiam pas gyventoją į namus kaime rekomenduojama „susisukti“ ne ilgiau kaip per 5 minutes. Ar senatvė yra būtent tas metas, kuomet reikia gerinti greičio rekordus, klausimas yra ne retorinis, o susijęs su elementariu žmogiškumu ir pagarba“, – atkreipia dėmesį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbantys Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Jonas Varkalys.

Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai diskusijoje ne kartą akcentavo, kad iki šiol „Lietuvos paštas“ viešai nepateikia argumentuotų, kaštų ir naudos analize pagrįstų paaiškinimų kodėl viename ar kitame Lietuvos regione naikinamas konkretus kaimo pašto skyrius, nors kitoje vietoje jis paliekamas gyvuoti.

„Lietuvos paštas“ ne kartą deklaravo, kad įdiegus „mobiliojo laiškininko“ paslaugą kaimiškose vietovėse nei pašto paslaugų prieinamumas, nei jų teikimo  kokybė gyventojams nenukentės, o pašto darbuotojams bus sudarytos tinkamos darbo sąlygos ir užtikrintas orus darbo užmokestis. Deja, kai  rajono gyventojai skundžiasi kai kurių teikiamų paslaugų prastėjimu, o laiškininkai kasdien nuosavais automobiliais turi atvažiuoti iki  centrinio pašto skyriaus, nori nenori kyla klausimas, kad gal vis dėlto yra kažkas negerai toje naujoje sistemoje. Juo labiau, kad  apie pertvarkas per mažai diskutuota tiek su bendruomenėmis, tiek su  pašto darbuotojais. „Lietuvos paštas“ regionuose neatpažįstamai keičiasi, deja, kol kas ne viskas į gerąją pusę“, – mano  Juozas Baublys, Seimo Kaimo reikalų komitete dirbantis Liberalų sąjūdžio frakcijos narys.

Apibendrindami Liberalų sąjūdžio frakcijos diskusiją su „Lietuvos pašto“ vadovybe parlamentarai konstatavo, kad norint sėkmingai tęsti „mobiliojo laiškininko“ projektą „Lietuvos paštui“ būtina iš esmės keisti ir stiprinti vietos gyventojų bei darbuotojų informavimą, gerinti komunikaciją su bendruomenėmis, daugiau bendradarbiauti su vietos valdžia bei darant sprendimus vadovautis kaštų ir naudos analize.