infa.lt

nuotr. © Arvydo Daunio

Seimas priėmė Žemės gelmių įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIIIP-1787(2) ES), kuriomis siekiama įtvirtinti aiškius žemės gelmių valdymo, naudojimo, priežiūros ir kontrolės organizavimo teisinius pagrindus, užtikrinti atitiktį ES teisės aktams.

Pasak naujų nuostatų iniciatorių, šiuo metu galiojantis leidimų tirti žemės gelmes, naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo, jų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo reglamentavimas nėra pakankamas ir išsamus.

Priimtais pakeitimais į nacionalinę teisę įtraukiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatos, reglamentuojančios leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimą, naftos ir dujų operacijų jūroje saugą ir tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimą.

Seimas nusprendė drausti anglies dioksidą (CO2) įleisti ir saugoti tiek natūraliose, tiek dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, taip pat – vandeninguose horizontuose. Taip pat bus draudžiama naudoti natūralias žemės gelmių ertmes atliekoms, radioaktyviosioms ir pavojingoms žmonių sveikatai ir aplinkai medžiagoms, kasybos pramonės atliekoms šalinti ir (arba) laikyti.

Išimtis galios tik angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo metu išgauto sūrymo grąžinimui į tą patį angliavandenilius talpinantį žemės gelmių sluoksnį.

Lietuvos geologijos tarnyba apie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes išdavimą ar patikslinimą, galiojimo sustabdymą, sustabdymo panaikinimą ir leidimo galiojimo panaikinimą privalės informuoti suinteresuotas institucijas ir visuomenę.

Įstatyme įtvirtinama, kad leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikės norint naudoti gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurią gali sudaryti gręžinys ar gręžiniai, mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.

Šio leidimo taip pat nereikės norint naudoti gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurią gali sudaryti gręžinys ar gręžiniai, mažiau kaip 100 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį. Leidimo nereikės ir siekiant naudoti žemės gelmių geoterminę energiją ir mažuosius karjerus.

Įstatyme išlaikomas dualistinis modelis, kai leidimai naudoti plačiai paplitusius išteklius (tokius kaip smėlis, žvyras, požeminis vanduo) išduodami ne konkurso tvarka, o retus, ypač vertingus (pvz., kvarcinis smėlis, gintaras, angliavandeniliai) – konkurso tvarka.

Siekiant užtikrinti racionalų žemės gelmių ir jų išteklių naudojimą ir apsaugą nuspręsta įtvirtinti, kad atviru kasybos būdu išgaunamų naudingųjų iškasenų telkiniuose draudžiama statyti statinius, įrengti įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, įveisti mišką ar sodą, įrengti dirbtinius vandens telkinius ir mažuosius karjerus, keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą.

Už pagrindinio teisės akto pakeitimus balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 20 parlamentarų.

Seimo priimtos naujos nuostatos įsigalios 2020 metų liepos 1 d.