infa.lt

Nuotrauka iš asmeninio autorės archyvo

Man greit 33–eji. Žiūriu į veidrodį ir matau juos savo veide: raukšleles – ir nežymias, ir gana ryškias, paglebusią odą. Matau plaukuose – dažai nepaslepia žilų šaknų. Matau kūne – jis jau nebe kaip merginos, o kaip moters –  pavytęs, su celiulitu ir pirmąja pigmentine dėme (kad ją galas, iš kur ji?).

Nepanikuoju. Priimu tai kaip duotybę, iš kitos pusės taip… būtų gera atrodyti kaip 20 – ies, tik tiek, kad tas neįmanoma. Galbūt neįmanoma.

Grožio pramonė sako, kad įmanoma. Ir aš kalbu ne tik apie kremukus už triženkles sumas, šveitiklius su aukso dulkėmis, paakių, panosies bei kitą grožio arsenalą.

Kur kas labiau neramina įkyriai brukama grožio chirurgijos klinikų reklama, kur operacijos, injekcijos ir kitos medicininės procedūros pristatomos tiesiog kaip… smagi pramoga, būdas susigrąžinti jaunystę.

Vienos mezoterapeutės Facebook paskyroje Skaiva sako, kad nesidaryti grožio injekcijų bei kitų procedūrų yra tas pats, kas skalbti rankomis, kai yra skalbimo mašinos.

Dar ji tvirtina, kad visos nori būti amžinai gražiomis ir jaunomis. Specialistė šypsosi ir linkčioja, lyg tos jos injekcijos tikrai sugrąžintų jaunystę.

„Kiek miligramų padarys mane dvidešimties?“ – ironiškai svarstau.

Išties minėtos mezoterapeutės reklamos taip primityviai bruka „grožio per švirkštą“ koncepciją, kad ilgą laiką maniau, jog tai tiesiog ne itin geros reputacijos kosmetologė, neetiškai ieškanti klientų.

Bet parašius asmeninę žinutę paaiškėjo, kad ji dirba prestižinėje grožio klinikoje, dar įdomiau – man tuoj pat buvo pasiūlytos bent kelios procedūros, kurios padėtų tapti gražesnei.

Nemačius, nepaklausus, kiek metų. Užteko pasiskųsti neva esu nepatenkinta pirmosiomis raukšlelėmis.  Keista medicininės įstaigos praktika.

Ypač, kai visose laidose ir kitose visuomenės informavimo priemonėse plastikos chirurgai aiškina neva visados įvertina poreikį ir nedaro procedūrų žmonėms, kuriems jų nereikia.

Aišku, kai vien Kaune yra koks 10 privačių grožio chirurgijos klinikų, tuo tikėti būtų naivu. Nepadarysi tu – padarys konkurentai. O juk smagiau, kai pinigai į savą, ne svetimą kišenę.

Aš nesu gydytoja ir negaliu pasakyti, kiek tos procedūros žalingos, tačiau įvertinant, kad į kūną leidžiamos cheminės medžiagos ir daroma fizinė intervencija, netikiu, kad tai visiškai nekalta ir nekelia rizikos sveikatai.

Gal ir nekeltų, jei žmogus pasidarytų vieną ar dvi tokias procedūras, tačiau… Juk daugumos jų poveikis gana trumpalaikis, o „ant grožio adatos sėdęs“ pacientas norės būti „jaunu“ ir gražiu vėl ir vėl.

Grožio pramonė gali paploninti piniginę (išties labai žymiai) ir tikriausiai sukelti sveikatos problemų, tačiau ji negali grąžinti jaunystės. Net jei žmogus atrodys dešimčia ar daugiau metų jaunesniu, jo biologinis amžius diktuos savas taisykles.

Šia prasme man kiek juokingos moterys, kurios įžengusios į brandą, vis dar siekia pamėgdžioti paaugles. Jų žvilgsnis, energija, patirtis… Tai niekaip nedera su paauglystės nerūpestingumu.

Dar ne taip seniai vienoje TV laidoje sakiau, kad žmogus, kuris nori darytis plastinę operaciją, pirmiausiai turėtų nueiti pas psichiatrą. Šiai dienai nebesu tokia tikra, nes galvoju, kad kažkuria prasme grožio ir psichikos sveikatos pramonė turi panašumų.

Jos abi kuria iliuziją apie didesnę vertę. Tik viena tam pasitelkia jauninančias procedūras, o kita – psichoterapines technikas.

Bet iš esmės svarbiausia ne tai, ką sako psichoterapeutas ir ne tai, ką rodo veidrodis. Svarbiausia yra… adekvatus požiūris į save ir supratimas, kad tu esi būtent toks ir kad tai nėra gėdinga būti tokiu.

Metai – ne nešvarūs apatiniai, kuriuos būtina kuo kruopščiau paslėpti nuo aplinkinių.

šaltinis: lidzita.lt

Daugiau šios autorės rašinių: Lidžita Kolosauskaitė