infa.lt

Po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Konstantinas Gurinas, Viktoras Kažys ir Valdimaras Bavėjanas yra įtariami stambaus masto kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu, trys Seimo nariai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Parlamentarai Vytautas Bakas, Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė institucijų prašo pasidalinti informacija apie tai, kokie įtarimai šiuo metu pateikti teisėjams, taip pat  pateikti trumpą, potencialių jų nusikalstamų veikų aprašymą.

Gavę oficialų atsakymą apie nusikalstamas veikas, Seimo nariai svarsto galimybę minėtiems teisėjams inicijuoti apkaltos procesą.

Kreipimosi iniciatoriai primena, kad pagal Konstituciją, teisėjas gali būti atleistas iš pareigų, jei savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, nepriklausomai nuo to, ar teisėjo vardą žeminantis poelgis vėliau teismo yra įvertinamas kaip nusikalstama veikla, ar apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja.

Pagal Konstituciją, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą  Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

Anksčiau Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad apkalta – viena iš pilietinės visuomenės savisaugos priemonių. Demokratinių valstybių Konstitucijose apkalta traktuojama kaip ypatingas procesas, kai yra sprendžiamas pareigūno konstitucinės atsakomybės klausimas.