infa.lt

Protingi supyks už tokį proto niekinimą, bet protas, kai atskirtas nuo likusių žmogaus dvasinių pajėgumų, ir yra menkas. O tie protingieji naudojasi žymiai platesniu suvokimo spektru – kad pavadinimas metafizikai likviduotas, nuo to pati metafizika niekur nedingo: pas ką ji neužslopinta nuo pradžių, arba begyvenant išsivysčius, tie ir yra protingi… Ir juos proto neįvertinimas liūdina, nors, realiai, aš kalbu apie jo pervertinimą…

Iš vienos pusės, genijaus sąvoka ir pats fenomenas gimė jau iš Apšvietos taško, kai kiekvienas esame individas ir remiamės tik protu, žiūrint: tada atrodo, oho, kiek viena galva turi talpinti ir kaip smegenys veikti, kad genijaus pavadinimas tau tiktų!

O realiai, genijais vadinamieji tiesiog ilga laiką praleidžia metafizinėj erdvėj, iš jos pasiima informaciją tada kada jos reikia ir kokią kokios reikia: kai sąmoningai jautiesi lygiavertė viso likusio pasaulio dalis, tai jis su tavim viskuo lygiom teisėm ir dalinasi – idėjomis, vaizdais ir visu likusiu „know how“. Visko savo galvoje tampytis nereikia – kyšteli ją į visatos informacinį lauką ir prašom, imkite, ką norėjote…

Todėl vienu iš žiauriausių man rodosi dabartinio jaunimo paklydimas, kai praktiškai jokio dėmesio nebeskiria vyresniems žmonėms – tam, ką jie turi pasakyti, kuo gali pasidalinti… Jaunimui atrodo, kad tai – senos žinios, jos nieko nevertos. Jiems pačių naujausių žinių reikia…ir jie jas iš interneto pasiims. Arba pasiims, arba ne, jei manęs klausiate…

Iš vyresnių žmonių, ypač asmenybių, daug nuveikusių, sukūrusių, pragyvenusių ne informaciją pirmiausia imti reikia, reikia jų klausytis, kad pastebėtum, kaip pas juos vyksta žinių perdirbimo į išvadas, perspektyvas, hipotezes ar teorijas procesas… Kaip juose vyksta dvasinis darbas, suvokimas, kažko naujo formavimasis – gebėjimas mastyti juose jau gražiai suderintas mechanizmas, dūzgiantis kaip laikrodukas – reiktų tuo nuo jų apsikrėsti, likti prie jų tiek ilgai, kol tavas supratimas pagaus tokį ar panašų dažnį, kol panašiai veikti galės ir tava galva, tava dvasia…

Mokyti to seniau nereikėjo, kol metafizika buvo pirminė žinojimo rūšis, kol tai, kas plika akim nematoma, lėmė ir svėrė daugiau, nei fizinė išorė ar atrodymas iš šalies – funkcinis raštingumas išsivystydavo savaime, gyvenimas priversdavo, galiausiai… Panašu, kad kai mokymasis jau tapo privalomu visiems, mokymo sistemą sugalvojo jau funkcionaliai neraštingi. O ir iš kur paimti tiek tikrais mokytojais galinčių iš prigimties būti mokytojų… Patys nemąstantys kito mastyti neišmokys.

Tas labai ir valstybės gyvenime atsiliepia: kol metafizinėj erdvėj laikėmės, tai vadų net ir rinkti nereikėjo – visi automatiškai žinojo, kas turi reikiamas savybes, reikiamą energiją: kieno dvasia tokia stipri, kad ir teisinga, ir visais pasirūpins, visus apgins, pasielgs kiekvieną kartą išmintingiausiai duotoje situacijoje… Kas mažiausiai sau pasiliks, nes stipriausiam dvasioje mažai ko materialaus reikia… O dabar ( čia vėl pagal Rene Guenon knygą) esame sugundyti idėjos, jog visi esame lygiaverčiai, todėl visi lygiai turime ir teisę vadovauti, valdyti – ji tiek mums maloni, jog nenorime matyti, jog klaidinga…

Ir dar nenorime matyti, kad realybėje demokratija neegzistuoja ir egzistuoti negali. Pvz, jeigu Olandijoje yra apie 16 milijonų gyventojų ir tik 300 000 iš jų yra partijų nariais, o į valdžią ką rinkti, siūlo partijos, iš savų eilių… Išrinktieji, kad pasiekti kompromisus politikoje, priima sprendimus, apie kuriuos nei kalbėta renkant buvo, nei jie liaudies atsiklausia… Ir, sekantį kartą, kažkaip vėl tie patys išrenkami…

Dauguma negali valdyti jau vien dėl to, kad ji negali tuo pačiu metu būti ir valdančiąja, ir valdomąja. Arba esi viena, arba – kita…

Žodžiu, nesimato, jog iš prigimtinės terpės išvaryti esame į proto dykynę, kurioje nieko esminio negalim, kad ir kiek prakaitą liejam – išvarė dievai žmones iš rojaus sodo, obuolio atsikandus ( to, kur ant Apple aparatų kaip emblema puikuojasi), kai patys, rojuje likę, pasaulį ir valdo  toliau. Ir mums apie demokratiją smegenis pudrina.

Nepasako, kad minioje sąmonės lygis ne jos vidurkiui lygus, bet į patį žemiausią jos pasireiškimą lygiuojasi… Kabalistai valdo pasaulį, teisus yra V.J.Katasonovas, taip sakydamas, oi teisus…

(laukite tęsinio)

Gaiva Paprastoji