infa.lt

Karštis ir Lietuvoje neleidžia savęs pamiršt. Lukiškių aikštės fontanas. | nuotr. Arvydo Daunio

„Ekstremalus karštis Indijoje demonstruoja, jog neužilgo kai kurie Žemės regionai dėl sąlygų, kurias formuoja globalus atšilimas gali tapti netinkamais gyvenimui – tyrėjai skelbia pavojų“, – praneša šveicarų leidinys Tages-Anzeiger.

„Įprastai, ekstremaliai aukštos temperatūros sudaro rūpesčių Indijos gyventojams periodu nuo kovo iki liepos mėnesiais – ir palaipsniui mažėja, kai tik prasideda musoniniai lietūs, – rašo žurnalistas Yannick Wiget. – Tačiau pastaraisiais metais didelio karščio periodų intensyvumas ir trukmė žymiai išaugo: 2010 metais visoje šalyje buvo užfiksuota 21 karčio banga, 2018 – jau 484. Per šį laikotarpį dėl karščio žuvo daugiau kaip 5 000 žmonių“, – rašo leidinys.

Šią vasarą, nurodo straipsnio autorius, karščio aukomis tapo jau virš 100 žmonių. „Churu mieste, į vakarus nuo sostinės Delio, termometro stulpelis pakilo iki 50,6 laipsnio Celsijaus, kas beveik sumušė Indijos rekordą. Pačiame Delyje, kur buvo užfiksuota 48 laipsnių temperatūra, birželis irgi buvo karštas kaip niekada anksčiau“, – rašoma straipsnyje.

„Meteorologai daro prielaidą, jog situacija blogės, ir ateityje karščio bangos, tikėtina, palies ne atskirus regionus, o reguliariai visą šalį. […] Ekspertai iš Masačusetso technologinio Instituto (MIT) skelbia pavojų: jie paskaičiavo, jog kai kuriuose Indijos regionuose karštis gali tapti tiek didelis, jog bus pasiektos žmogaus išgyvenimo ribos“, – įspėja leidinys.

Credit: © f9photos / Fotolia

„Išgyvenimo ribas ekspertai nustatė taip vadinamo drėgno termometro temperatūros pagalba, kurią matuojant įskaičiuojama oro temperatūra ir jo drėgnumas (kuris būna žemesnis už temperatūrą, matuojamą įprastu būdu). Jeigu temperatūra pasiekia 35 laipsnius Celsijaus, žmogus negali pakankamu lygmeniu atvėsinti savo organizmo prakaitavimo pagalba. Esant tokių sąlygų poveikiui ilgiau kaip 6 valandas, žmogus miršta nepriklausomai nuo jo fizinės formos“, – pabrėžia Yannick Wiget.

„MIT tyrėjai įžiūri du scenarijus: pirmu atveju iki šimtmečio pabaigos globali Žemės paviršiaus temperatūra pakils vidutiniškai 4,5 laipsnio, kadangi taršos kiekis nepaliaujamai auga. Antru atveju atšils 2,25 laipsnio“.

„Jeigu ištiks labiau optimistinis scenarijus, daugelio žmonių gyvenimo sąlygos šiame regione bus sunkios, tačiau ne visiškai pavojingos gyvenimui.

Didesnio temperatūros augimo atveju, žmogaus išgyvenimo ribos bus pasiektos ir Indijos šiaurės rytuose bei rytuose, ir kai kuriuose kaimyninės Bangladešo valstybės regionuose.

Derlingas Gango upės slėnis, o taip pat kiti Pietų Azijos regionai, tarp kurių Šri Lankos šiaurinė dalis ir Pakistano rytai, bus tik ribotai tinkami gyvenimui.

„Po keleto dešimtmečių daugiau kaip milijardo žmonių gyvybė gali atsidurti kritiškai pavojingose sąlygose“, – reziumuoja Tages-Anzeiger.