infa.lt

infa.lt montažas

„Ezoterinis judėjimas iš Rusijos atranda vis daugiau šalininkų Vokietijoje. Jie išvažiuoja iš miesto ir įkuria savas bendruomenes, – rašo vokiečių leidinys Die Zeit. – Kodėl tarp jų, tame tarpe, atsiranda ir kraštutiniai dešinieji? Ir kodėl sekta patraukė jauną gamtos gynėją?

„Taip vadinamo judėjimo „Anastasija“ atstovai atsirado Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje prieš maždaug 15 metų, – pažymi žurnalistas Paul Hildebrandt. – Jie užsiima agitacija ezoterinėse parodose ir privačiose mokyklose, įsteigia švietimo įstaigas ir nedideles bendruomenes. Jų biblija: rusų autoriaus, Vladimir Puzankov (Megrė) knygos“.

„Devyniuose tomuose Vladimiras Megrė aprašo savo susitikimus su mergina, kurią jis įvardino kaip Anastasiją. Niekas nežino ar ji egzistuoja iš tikrųjų. Tačiau bet kuriuo atveju ji valdo magiškąsias jėgas. […] Megrė aprašo degraduojančios visuomenės paveikslą, kupiną ligų ir ydų. Išeitį žino tik aiškiaregė Anastasija: kad išgelbėtų pasaulį žmonės turi grįžti prie Žemės ir gyventi tuo, ką išaugina ir surenka patys“, – aprašo leidinys.

„Megrė knygų kultas – tai besiplečiančios ezoterinės scenos dalis, kurios apyvartą ateities tyrimų Institutas vertino 20 milijardų eurų. Tai nėra uždaros įsitikinimų sistemos, jų šalininkai naudojasi įvairiomis ideologijomis. Tuo pačiu susipina ekologija ir tikėjimas stebuklais, milenarizmas ir civilizacijos kritika. Kultų daugumą apjungia skeptiškas požiūris į šiuolaikinę visuomenę ir polinkis į sąmokslo teorijas“, – teigiama straipsnyje.

„Apie „Anastasija“ judėjimo pavojus jau įspėja sektų tyrėjai: pasak jų, knygose yra antisemitinių ir nacionalistinių idėjų. Federalinė Vokietijos konstitucijos apsaugos žinyba stebi atskirus judėjimo atstovus: „Anastasija“ renginiuose vis atsiranda „reichsbiurgeriai“ ir kraštutiniai dešinieji“, – nurodo autorius.

Jogos trenerė Iris K. ir jos vyras Markus K. Brandenburgo šiaurėje įkūrė bendruomenę „Auksinis Grabovas“ (Goldenes Grabow), – rašo Paul Hildebrandt. 2014 metais prie jos prisijungė 24 metų amžiaus Anna Ler, studijavusi ekologiją ir tuo metu buvusi gyvenimo prasmės paieškose.

„Jai teko praeiti bandomąjį laikotarpį – išgyventi metus sename name kaimo pakraštyje ir dirbti nedidelį žemės sklypą. Jeigu ji būtų gerai pasirodžiusi, jai būtų leista pasilikti“, – pasakoja leidinys.

Pastaraisiais metais „Anastasija“ pasekėjai įkūrė nedideles gyvenvietes, tokias pat, kaip Grabove, visoje Vokietijoje – stebėtojai priskaičiuoja nuo 15 iki 30 tokių „dvarų“. „Kiekviena šeima turi valdyti hektarą žemės, būti įrašyta „Anastasija“ knygose. Jos pasekėjai susitinka šventėse ir skaitymuose, – likusiuose dalykuose jie neturi jokių taisyklių ar ritualų.

Yra tik vienas raginimas: žmonės turi jungtis į nedideles bendruomenes, kuriose jie gyvens savarankiškai ir galės auklėti savo vaikus nekontroliuojant valstybei. Juk „Anastasija“ teigia: tapkite nepriklausomais nuo valstybės“.

Šią koncepciją atitinka ir taip vadinamos LAIS mokyklos: „vaikai jose turi būti auklėjami be įsikišimo iš išorės. Užsiėmimų turinį pasirenka ne mokytojas, o patys vaikai. Jų prototipu yra rusų Ščetinino mokykla […] Tai savotiškas internatas, kurio koncepcija orientuojasi į Megrė knygas. […]

Pasaulio išgelbėjimas yra mylintis Tėvynę AŠ, todėl vaikai mokosi: blogis ateina iš išorės, blogi visada „kiti“, nuo kurių reikia gintis“, – rašo straipsnio autorius

Kaip parodė austrų laikraščio Wiener Zeitung tyrimas, Austrijoje tokios mokyklos patraukia „reichsbiurgerių“, neigiančių valstybę dėmesį: ten jie lydi mokymo procesą ir dirba mokyklų organizacijose.

„Kai Vladimiras Puzankovas (Megrė) 1996 metais publikavo Rusijoje pirmą „Anastasija“ tomą, šalis skendėjo gilaus neapibrėžtumo fazėje, – pastebi leidinys. – Po TSRS ir KPSS griūties atsirado ideologinis vakuumas, kurį ėmėsi užpildyti daugybė religinių lyderių ir guru su sunkiomis įsisavinimui idėjomis.

Vienu iš jų tapo verslininkas Vladimiras Megrė, kuris savo knygomis sėjo kapitalizmo baimę. Jo herojė, miško aiškiaregė neturi poreikio užsidirbti pinigų ir įsitvirtinti laisvoje visuomenėje […] Pasakėčiomis ji pamokslauja: pasaulį valdo tamsiosios jėgos. Kad jas nugalėtumėt, jūs turite grįžti prie savo tautos šaknų“.

Anna Ler, pragyvenusi „Auksiniame Grabove“ beveik metus, kartą pamatė bendruomenėje paauglius, kurie, kaip paaiškėjo vėliau, pasirodė esantys dešiniojo judėjimo Sturmvogel („Audronaša“) dalyviai, o jų tėvų tarpe buvo žinomų neonacistų. Po to A. Ler nutarė pasitraukti iš bendruomenės ir nutraukti visus kontaktus.

Leidinio duomenimis, „Anastasija“ festivalio dalyvių tarpe Grabove buvo Thomas Patock, kurį teismas 2017 metais nuteisė 10 mėnesių kalėjimo už Holokausto neigimą, Frank Willy Ludwig, pasisakęs Vokietijos Nacional-demokratinės partijos renginiuose su pristatymu apie „arijų rasę“. Christa Jasinski, užsiimanti laikraščio Garten Weden leidyba „Anastasija“ dvasia, ir rašo jame apie naujo politinio judėjimo, kuris iš pašaknų pakeistų dabartinę sistemą, būtinybę“.

Markus K., įkūręs „Auksinį Grabovą“, žurnalistinio tyrimo duomenimis, taip pat palaiko gerus ryšius su dešiniosios krypties atstovais.

„Iš pirmo žvilgsnio Megrė knygos gali pasirodyti nepavojingos“, – pažymi straipsnio autorius. – „Jis pagrinde rašo apie sodininkystę ir žemės darbų būdus. Tačiau ir apie tai, jog reikia turėti nuosavos žemės, sugebėti apginti tėvynę nuo „okupantų“. […] Megrė dažnai naudoja žodžius „meilė“ ir „taika“ – bet tuo pačiu įspėja apie šalies priešus, apie veidmainius žydus, apie demokratiją, valdomą kitų. Taip funkcionuoja ekologinė dešiniosios propagandos versija“, – komentuoja leidinys.

Grabove „Anastasija“ kultas tapo stabilia kaimo gyvenimo dalimi. Markus K. yra kaimo tarybos narys. 2018 metų žiemą bendruomenėje gyveno 5 šeimos. Tai nedaug, tačiau Europoje tokių gyvenviečių šimtai, pabrėžia Paul Hildebrandt. Bendruomenės saite Grabove kalbama apie planus nusipirkti dar daugiau žemės, apgyvendinti daugiau šeimų ir įkurti mokyklą.

„Anna Ler nutraukė kontaktus su bendruomene. Tačiau „Anastasija“ knygos vis dar laikomos pas ją spintoje. Ar ji tiki, jog ši mergina iš tiesų egzistuoja? Anna sako: „Penkiasdešimt prieš penkiasdešimt“, – rašo Die Zeit.