infa.lt

Nuo chroniško nuovargio sindromo pasaulyje kenčia apie 17 milijonų žmonių. Specialistų vertinimu, pas dar tokį pat skaičių liga nediagnozuota. Simptomai – nuolatinis jėgų trūkumas, galvos skausmai, nemiga, dažni raumenų spazmai. Beje, į sąvoką „chroniškas nuovargis“ daugelis specialistų iki šiol žiūri skeptiškai, laikydami tai greičiau jau psichologine problema.

Nuovargis – tai liga

2017 metais biologai iš Stanfordo universiteto analizavo daugiau kaip 500 žmonių kraujo mėginius. Dalis savanorių buvo sveiki, o beveik dviem šimtams iš jų buvo diagnozuotas chroniško nuovargio sindromas (CNS) – liga, kurios fiziologine priežastimi specialistai ilgą laiką tiesiog netikėjo.

Pagrindinis ligos simptomas – neturintis priežasties ir nepraeinantis nuovargis, sumažinantis darbingumą praktiškai dvigubai. Be to, pacientai skundžiasi galvos skausmais, atminties pablogėjimu, nemiga, pykinimu ir daugeliu kitų dalykų. Dėl simptomų įvairovės susirgimą pakankamai sudėtinga diagnozuoti.

Mokslininkai iš Stanfordo, lygindami sveikų ir sergančių žmonių kraujo mėginių duomenis bandė atrasti parametrus, kurių pagrindu būtų lengviau diagnozuoti šį susirgimą. Ir nors ryškių markerių, specifinių sindromui atrasti nepavyko, tyrėjai atkreipė dėmesį į keistą priklausomybę.

Kuo stipriau pasireiškė liga, tuo aukštesnė kraujyje buvo 17 baltymų, susijusių su uždegiminėmis reakcijomis, koncentracija. Tai patvirtino hipotezę, kad išorinių sindromo pasireiškimų priežastis – uždegiminė ir imuniteto veiklos sutrikime.

Dalis aptiktų molekulių pasirodė esanti susijusi ir su kitais organizmo procesais. Pavyzdžiui, baltymas leptinas, reguliuojantis sotumo pojūtį ir dažniau sutinkamas pas moteris, ir hormonas TGF-b, atsakingas už ląstelių dalijimąsi ir augimą.

Padidinta ir tos ir kitos medžiagos koncentracija, kaip mano tyrimo autoriai, paaiškina, kodėl chroniško nuovargio sindromas yra sutinkamas pagrinde pas moteris, ir kodėl juo sergantys dažniau tampa įvairių limfinės medžiagos vėžio formų išsivystymo aukomis.

Pratimai nuo nuovargio

Kalifornijos universiteto mokslininkų nuomone, nugalėti CNS galima, pridedant į maistą B grupės vitaminų, magnio ir L-karnitino. Yra žinoma, jog Alistipes giminės bakterija, laikoma viena iš tikėtinų CNS išsivystymo priežasčių, sutrikdo vitamino B6 organizme išskyrimą. O magnis reguliuoja praktiškai visus gamybos ir energijos sunaudojimo procesus organizme.

Mokslininkai iš Londono karalienės Marijos vardo universiteto nustatė, jog geriausia priemonė gydant chroniško susirgimo sindromą – užsiėmimai sportu, tik apkrovos turi būti saikingos.

Trijų mėnesių eigoje medikai stebėjo dviejų šimtų savanorių su diagnozuotu CNS sveikatos būklę. Tiriamieji, neskaitant medikamentinio gydymo, kasdien atlikdavo fizinių pratimų kompleksą ir tyrimo pabaigoje jautėsi kur kas geriau , nei tie, kurie sportu neužsiėmė.

Prie panašių išvadų priėjo ir Londono Karališkojo koledžo mokslininkai, išanalizavę keleto dešimčių tyrimų rezultatus, skirtus CNS gydymo būdų paieškoms.

Efektyviausias būdas pasirodė esančios sporto treniruotės taikant pamažu didinamas apkrovas. Tuo pačiu tiriamieji derino fizinį aktyvumą ir poilsį, kas sudarė galimybę sukurti optimalų gyvenimo režimą, padedantį išgijimui.