infa.lt

„Rusijos šaltiniai ėmėsi „ilgalaikių ir nuoseklių“ bandymų skleisti dezinformaciją, tuo siekdami „sumažinti rinkėjų aktyvumą ir įtakoti jų pasirinkimus“ praėjusį mėnesį vykusiuose ES parlamento rinkimuose. Tokia išvada slypi pirminiame, Briuselio atliktame vertinime“, – praneša Financial Times.

„Socialiniai tinklai nesugebėjo pasiekti sėkmės kovoje su piktybiška veikla, nežiūrint į pagerėjimus kai kuriose srityse, teigia ataskaitos sudarytojai ir įspėja, jog nesėkmės atveju jie (socialiniai tinklai) rizikuoja susidurti su reguliuojančiomis-kontroliuojančiomis priemonėmis“, – rašoma straipsnyje.

„Dokumente, kuris turėtų būti paskelbtas penktadienį, nedaroma išvadų apie tai, kas stovėjo už dezinformacijos ar kaip ji buvo koordinuojama, tačiau tvirtinama, jog rinkimų metu buvo vykdomi plataus masto bandymai siekiant suklaidinti rinkėjus“, – praneša leidinys.

„Surinkti įrodymai liudija apie ilgalaikę ir nuoseklią dezinformacinę rusiškų šaltinių veiklą, nukreiptą siekiant sumažinti rinkėjų aktyvumą ir įtakoti jų pasirinkimą“, – tvirtinama Europos komisijos ir ES užsienio politikos padalinio ataskaitoje, su kuria susipažino Financial Times.

„Šių pasirinkimų tarpe platus temų ratas – nuo abejonės Europos Sąjungos demokratiniu legitimumu iki sėjančių susiskaldymą viešų debatų tokiais klausimais, kaip… migracija ir suverenitetas“:.

„Ataskaitoje tvirtinama, kad dezinformacijos taktika greitai evoliucionavo prisitaikydama prie priemonių, kurių ėmėsi šalys ir technologinės kompanijos. „Vietoje stambaus masto kampanijų vykdymo skaitmeninėse platformose … žaidėjai, susiję su rusiškais šaltiniais, dabar, matomai, renkasi smulkesnes lokalizuotas operacijas, kurias sunkiau aptikti ir demaskuoti“, – teigiama ataskaitoje.

„[…] Dezinformacija, į kurią nurodo Europos komisijos ataskaita, įtraukiant ir balandžio mėnesio gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedroje panaudojimą, pateikiant tai kaip „menamą vakarų ir krikščioniškų vertybių nuosmukį Europos Sąjungoje“. Kitu pavyzdžiu pateikiama tai, kaip kai kurie šaltiniai aprašė korupcijos skandalą, kurio pasekoje gegužę griuvo Austrijos vyriausybė, apie „giluminę europietišką valstybę“ ir vokiečių bei prancūzų saugumo tarnybas. Istorijos, skirtos slopinti rinkimus, įskaitant medžiagą, pabrėžiančią „Europos parlamento įstatymų leidžiamosios valdžios beprasmybę“ ir tai, kad jis yra „kontroliuojamas lobistų““, – rašoma ataskaitoje.

„[…] Dokumente teigiama, jog Europos komisija planuoja iki metų pabaigos įvertinti tai, ar jai būtina įvesti kompanijoms [socialinių tinklų] griežtesnius standartus, o ne savanoriškus atskaitomybės mechanizmus, kurie veikia šiuo metu“, – nurodo Finacial Times.

„Jeigu galutiniai šio vertinimo rezultatai nebus patenkinami, Europos komisija gali pasiūlyti tolesnes iniciatyvas, tame tarpe ir reguliuojamo-kontroliuojančio pobūdžio“, – pabrėžiama ataskaitoje.