infa.lt

nuotrauka: © Arvydo Daunio

„Naujas tyrimas atliktas Lesterio medicininių-biologinių tyrimų Centro išryškino tarpusavio ryšį tarp gyvenimo trukmės ir vidutinio ėjimo greičio“, – praneša vokiečių žurnalas Focus.

„Vykdyto tyrimo rezultatai paremti beveik pusės milijono Didžiosios Britanijos gyventojų duomenimis, – informuoja leidinys. – Tyrimo dalyviai maždaug 7-ių metų eigoje teikė informaciją apie sau įprastą ėjimo tempą, vertindami jį kaip lėtą, vidutinį ir greitą sau.

Mokslininkai paskaičiavo mirusiųjų per šį periodą dalyvių skaičių ir statistinių paskaičiavimų pagrindu atrado tarpusavio ryšį tarp ėjimo tempo ir gyvenimo trukmės“.

„Išvados, publikuotos medicinos žurnale Mayo Clinic Proceedings demonstruoja, jog tie, kas vaikšto greitai, gyvena ilgiau už tuos, kurie vaikšto lėtai“.

„Reikėtų pastebėti, jog pats savaime greitas ėjimas negali magišku būdu pridėti keletą metų gyvenimo. Ilgesnį gyvenimą, greičiau jau žada sugebėjimas greitai judėti, susijęs su aukštesniu fizinio pasirengimo lygmeniu“, – pažymi leidinys.

„Taip pat tyrimas parodė, jog greitesnis vaikščiojimas gali liudyti apie ilgesnę gyvenimo trukmę, nepriklausomai nuo žmogaus svorio: antsvorio turinčių greito ėjimo mėgėjų gyvenimo trukmė buvo beveik tokia pati kaip ir greitaeigių su įprastu kūno masės indeksu (KMI).

„Tyrimas parodė, jog fizinė forma yra patikimesnis gyvenimo trukmės indikatorius, nei KMI“, – sako Tom Yates Leterio universiteto profesorius ir vienas iš tyrimo autorių.

Koks gi turi būti ėjimo tempas? Masačusetso universiteto mokslininkai pabandė nustatyti optimalų ėjimo tempą ir pasiekė rezultatą, kurį pasiekti gali kiekvienas – 100 žingsnių į minutę“, – nurodo leidinys.

„Tyrimas dalyvaujant pagyvenusiems žmonėms dar 2011 metais parodė, jog kuo greičiau vaikščiojo tyrimo dalyviai, tuo geresni buvo jų sveikatos būklės testų rezultatai.

Pietų Kalifornijos Universiteto tyrėjai, savo ruožtu, išsiaiškino, jog lėtas vaikščiojimas gali būti požymis gydytojams, kad pacientas turi problemų su sveikata, pavyzdžiui, širdies-kraujagyslių susirgimų ir kognityvinių sutrikimų.

Kardiochirurgai net pasiūlė naudoti ėjimo greičio duomenis pacientams, sunkiai atsistatantiems po širdies operacijų“, – rašo Focus.