infa.lt

„Kelianti nerimą ir pakankamai rimta padėtis žemos kokybės spermos atžvilgiu Šveicarijoje buvo išaiškinta Ženevos universiteto mokslininkų, kurių tyrimų duomenys buvo publikuoti gegužės 22 dieną autoritetingame žurnale „Andrology“.

Rezultatai „sujaudino“ autorius: 60% jaunų šveicarų spermatozoidų rodikliai (koncentracija, judrumas ir morfologija) pasirodė esantys žemesni, nei etaloniniai kriterijai, nurodomi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO)“ – rašo Le Monde žurnalistas Stephane Mandard.

„Tyrėjai patvirtina pasaulinė tendenciją, kad blogėja spermos kokybė. Išvystytos pramonės šalyse spermatozoidų koncentracija per 50 metų nukrito, vidutiniškai, nuo 99 milijonų mililitre (mln/ml) iki 47 mln/ml

Ankstesni tyrimai vykdyti buvusio visuomenės sveikatos priežiūros Instituto (integruoto į ANSES – Prancūzijos maisto, aplinkos apsaugos, darbo higienos ir darbo saugumo agentūra), parodė, jog periodu nuo 1989 iki 2005 metų prancūzų spermatozoidų koncentracija sumažėjo maždaug 32%“, – rašoma straipsnyje.

„Ženevos mokslininkai periodu nuo 2005 iki 2017 metų tyrė 2 523 šauktinių iš visų kantonų duomenis. Visų tų, kas buvo pradėtas ir gimė Šveicarijoje“, – nurodo Le Monde.

„Ką rodo rezultatai?

Pirma – esant vidutinei spermatozoidų koncentracijai, sudarančiai 47 mln/ml, šveicarų sperma randasi sąrašo pabaigoje“, – reziumuoja autoriai.

Palyginimui, tik Danija (41 mln/ml), Norvegija (41 mln/ml) ir kai kurie Vokietijos miestai (Leipcigas – 42 mln/ml, Hamburgas – 46 mln/ml) turi dar žemesnę statistiką. Kitame spektro gale randasi jauni ispanai su 62 mln/ml rodikliu“, – praneša žurnalistas.

„Spermos koncentracijai esant žemiau 40 mln spermatozoidų mililitre, apvaisinimo laikas gerokai padidėja“, – primena Ženevos universiteto genetinės medicinos ir vystymosi katedros profesorius Serge Nef.

„Pasak PSO krterijų, esant spermatozoidų koncentracijai spermoje žemesnei nei 15 mln/ml, vyras laikomas „nevaisingu“, tai yra, jis susidurs su problemomis norėdamas susilaukti palikuonių. Nevaisingumas nustatomas kaip nesugebėjimas pradėti kūdikio po 12-14 mėnesių reguliarių lytinių santykių. Spermogramos, sudarytos tyrime, demonstruoja, jog 17% jaunų šveicarų turi mažiau nei 15 mln spermatozoidų mililitre“, – tęsia žurnalistas.

„Tyrimas nurodė tendenciją, kad jaunuoliai su blogiausiai spermos kokybės rodikliais gyveno žemės ūkio veiklos rajonuose ir, sekant tuo, potencialiai patyrė intensyvų pesticidų naudojimo poveikį. Ženevos universitete pabrėžiama sąsaja tarp spermos kokybės ir motinos rūkymo. Jaunų šveicarų tarpe su spermatozoidų koncentracija mažiau 15 mln/ml, nėštumo metu rūkiusių motinų buvo 18%, lyginant su tik 11% tarpe tų, kurių spermatozoidų skaičius viršijo 40 mln/ml“, – pažymima straipsnyje.

„Priežasčių, tikėtina, keletas, – tai aplinkos poveikis (endokrininiai sutrikimai, užterštumas..[…]) ir gyvenimo būdas (rūkymas, alkoholio,narkotikų vartojimas, nutukimas), ir jie gali daryti poveikį kaip nėštumo laikotarpiu, taip ir vėliau, jau suaugusiems žmonėms“, – reziumuoja Serge Nef, kuris dabar su savo komanda bandys jas identifikuoti aiškiai.