infa.lt

2015 m. rugsėjo 24 d. pranešimas VIR

Seimo plenariniame posėdyje įvyko diskusija „Dėl Lietuvos valstybės požiūrio į pabėgėlių krizę“, kurioje kalbėjo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius, vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, Seimo Migracijos komisijos pirmininkas Valdas Vasiliauskas, Seimo frakcijų atstovai.

Diskusiją pradėjęs užsienio reikalų ministras L. Linkevičius atkreipė dėmesį, kad 95 proc. pabėgėlių iš Sirijos pagal Ženevos konvenciją iš tikrųjų yra traktuotini kaip pabėgėliai, kuriems reikalinga apsauga. Anot jo, iš 4 mln. sirų, palikusių Siriją, apie 500 tūkst. jau yra patekę į Europą. Ministro įsitikinimu, didžiausias dėmesys bus nukreiptas į migrantų valdymo centrų – karštųjų taškų – funkcionavimą, kur bus pirminė registracija ir atranka žmonių, bėgančių nuo karo, ir vadinamų ekonominių migrantų. „Pirminiai registracijos taškai <…> jau yra Italijoje, Graikijoje ir Vengrijoje, jie turėtų šitą funkciją ir atlikti“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Ministras Pirmininkas A. Butkevičius priminė, kad Vyriausybė sudarė komisiją, kuriai pavedė koordinuoti užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimu į Lietuvos Respublikos teritoriją ir užsieniečių integracijos įgyvendinimo klausimus.

Anot Vyriausybės vadovo, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad pusė (51 proc.) Lietuvos gyventojų pritartų, kad Lietuva priimtų pabėgėlius, beveik ketvirtadalis (23 proc.) respondentų tokiam sprendimui nepritartų, panaši dalis šiuo klausimu neturi nuomonės ir rodo, kad reikalinga platesnė, išsamesnė tokia strateginė komunikacija.

„Vidaus reikalų ministerija kartu su kitomis žinybomis yra sudariusi darbo grupę, kuri rengia tvarkos aprašą. Juo remiantis bus atliekamas itin kruopštus pabėgėlių tikrinimas. Tikrinimo procedūra turės užtikrinti, kad į Lietuvą nepatektų grėsmę saugumui galintis kelti asmenys. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai yra pavesta ir ji pati jau planuoja, kad 2016 m. į Lietuvą bus perkelti 505 asmenys. Rengiantis priimti perkeliamus pabėgėlius, padidintas vietų skaičius pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Anksčiau buvo 80 vietų, šiuo metu jau yra 160 vietų. Planuojama sutrumpinti pabėgėlių priėmimo laiką Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Jeigu anksčiau buvo laikoma nuo 8 iki 12 mėnesių, tai siūloma sutrumpinti laikotarpį iki 3 mėnesių. Pabėgėlių integracijos laiką savivaldybėse taip pat esame numatę trumpinti. Yra numatyta, kokiuose miestuose bus visa tai daroma ir atliekama. 2016 m. planuoja įrengti užsieniečių integracijos centrus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje“, – sakė A. Butkevičius. Pasak jo, užsieniečiai, praėję integraciją Pabėgėlių priėmimo centre ir pradėję gyventi savivaldybėse, turės galimybę dalyvauti įvairiose užsienio integracijos veiklose, Lietuvos darbo birža rengiasi pasiūlyti informavimo ir konsultavimo paslaugas, taip pat padėti įgyti ar tobulinti kvalifikaciją ir įgyti kompetencijų pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vidaus reikalų ministras S. Skvernelis akcentavo, kad pagrindiniai iššūkiai šiame etape yra tinkama atranka ir tinkama integracija. „Kiek ir kaip mes sugebėsime sudalyvauti pagal mūsų patvirtintą kvotą atrankoje, tai bus, matyt, esminis ir pagrindinis mūsų pamatas dėl ateities“, – kalbėjo ministras. S. Skvernelio nuomone, sėkmingas pabėgėlių priėmimas ir integravimas – tai mūsų valstybės įvaizdžio, gebėjimo vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, galiausiai mūsų tautos veido ir kultūros klausimas. „Lietuva turi galimybę pasirodyti, kaip europietiška, moderni, savo įsipareigojimus vykdanti patikima Vakarų partnerė arba archajiška ir nejautri įstrigusi sovietmečio suformuotose baimėse ir stereotipuose valstybė. Civilizuota europinio lygio pabėgėlių integracijos politika reiškia visų pirma tai, kad šalis jos piliečiams užtikrina žmogaus teises atitinkančias ir žmonių orumą nepažeidžiančias integracijos procedūras ir sąlygas. Pabėgėliai nėra gyvūnai, nėra statistiniai vienetai, o žmonės“, – diskusijoje pabrėžė vidaus reikalų ministras. Pasak jo, Europos Bendrijos pagrindinis iššūkis yra pietinės sienos arba kitaip sakant visos Europos Sąjungos išorinės sienos tinkama ir efektyvi apsauga.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras A. Šešelgis informavo, kad kitų metų pirmame pusmetyje yra numatyta parengti pabėgėlių Lietuvoje strategiją. Šiuo metu, anot jo, yra išskirti penki prioritetai arba kryptys: Pabėgėlių priėmimo centro darbo optimizavimas ir plėtra, teisės aktai, tinkamas finansavimo užtikrinimas, integracijos dalyvių ir partnerių veikla ir jų veiklos galimybės, komunikacija.

Viceministras pabrėžė bendradarbiavimo su Vidaus reikalų ministerija svarbą, nes iš jos gaus pirminę informaciją apie atrinktus žmones. „Mums ypač svarbu, kokios šeimos, kokios jų sudėtys, kokio amžiaus ir visa kita informacija, kad mes galėtume tinkamai pasiruošti, tinkamai juos priimti ir kiek įmanoma greičiau jiems pateikti pasiūlymus po pirminės integracijos ir po pirminių būtinų paslaugų suteikimo mūsų pabėgėlių centre“, – aiškino A. Šešelgis.

Diskusiją apie Lietuvos valstybės požiūrio į pabėgėlių krizę planuojama tęsti Seimo posėdyje kitą savaitę.

Vyriausybė yra pritarusi, kad į Lietuvą pagal Europos Komisijos siūlomą planą iš viso būtų perkelti 1105 pabėgėliai iš trečiųjų šalių. Pagal Vyriausybės priimtą nutarimą, visi atvykėliai į Lietuvą turėtų būti perkelti iki 2017 metų pabaigos.

Rimas Rudaitis

LRS