infa.lt

Kaip rašo The Guardian, bandymai su senomis pelėmis, perpilant joms „jauną kraują“, davė nuostabių rezultatų ir dabar eksperimentai vyksta su žmonėmis. 2008 metų rugpjūtį aspirantas Saulis Viljeda (Saul Villeda) kolegoms pranešė apie naujus savo radikalaus projekto rezultatus, rašo žurnalistas Janas Semplas (Ian Sample). Viljeda įeina į jaunų amerikiečių mokslininkų grupę, kurie tyrinėja senėjimą ir nervų sistemos degeneraciją.

Viljeda „sužinojo, ar gali pagyvenusieji ir silpni gyvūnai atjaunėti, perpylus jiems kraują, paimtą iš jaunų gyvūnų. Hipotezė nėra tokia ir absurdiška, kaip atrodo“,– teigiama straipsnyje.

Viljeda atliko bandomąjį tyrimą su pelių poromis, sujungęs jų kraujotakos sistemas. Jaunos pelės gaudavo senų pelių kraujo, o senos – jaunų. Viljeda tyrė, kaip tai veikia jų smegenis. „Senstančių smegenų neuronai netenka sąryšio ir žūsta“, – aiškina autorius. Pirmiausia dėl senatvės kenčia hipokampas – silpnėja atmintis, sutrinka mąstymas.

Autorius atpasakoja Viljedos išvadas: „Senoms pelėms, gavusioms jaunų pelių kraujo, pradėdavo daugintis smegenų ląstelės hipokampe. Jos turėjo 3-4 kartus daugiau neuronų, nei jų bendraamžiai. Jaunų pelių smegenis senas kraujas veikia atvirkščiai – lėtėja neuronų dauginimasis ir jie atrodo pasenę anksčiau laiko“.

Per 7 tyrinėjimų metus daug pasistūmėta. „Kai kurie mano, kad jauname kraujyje slypi „priešnuodis“ nuo žudančio senatvės poveikio. Tačiau spėjamas jauninančias jauno kraujo savybes reikia suprasti su sveiku skeptiškumu“, – rašo autorius, teigdamas, jog gerybinis efektas patvirtintas tik bandymuose su pelėmis. „Joks pagerėjimas su žmonėmis niekada nebuvo įrodytas. Na, niekas niekada įrodymų ir neieškojo“, – sakoma straipsnyje.

Tačiau 2014 metų spalį Šveicaras Tonis Vis-Korajus (Tony Wiss-Coray), Stenfordo universiteto neurologijos profesorius, kuris 2008 metais buvo Viljedos mokslinis vadovas, pradėjo pirmuosius „jauno kraujo“ bandymus su žmonėmis. „Stenfordo medicinos mokykloje kraujo plazmą, paimtą iš jaunų žmonių, perpila senukams, sergantiems Alzheimerio liga. Rezultatai numatomi šių metų pabaigoje“, – praneša laikraštis.

Autorius kalba apie mūsų laikmečio problemą: žmonės pradėjo gyventi ilgiau, bet jų sveikata nepagerėjo, lyginant su protėviais. Senukai kovoja su chroniškomis ligomis ir sindromais, kartais su keliais jų vienu metu.

Medicina gydo kiekvieną ligą atskirai. Juk jų priežastys – skirtingos. „Tačiau, kai kurie tyrinėtojai laikosi kitokios nuomonės: jie mano, jog senatvėje pagrindinė ligų priežastis – pats senyvas amžius. Tai kodėl gi nesukūrus vaistų nuo senėjimo?“ – teigiama straipsnyje.

Autorius mano, jog vargu ar mokslininkai visiškai sustabdys senėjimo procesą, bet, galbūt išmoks stabdyti pasikeitimus, kurie atsiranda dėl pačių sunkiausių chroniškų ligų.

Laikraštis aprašo Vis-Korajaus mokslinį kelią: jis ieškojo būdų suprasti, kaip žmogus suserga Alzheimerio liga. Tyrinėti mirusiųjų smegenis – beprasmiška: nežymūs neurologiniai pokyčiai prasideda 20-30 metų anksčiau, nei pacientui diagnozuojamas Alzheimeris“.

Vis-Korajus spėja, jog molekulinė kraujo sudėtis atspindi smegenų būklę. Jis pabandė sukurti būdą, leidžiantį diagnozuoti Alzheimerio ligą iš kraujo keletą metų anksčiau, nei pasireiškia pati liga. Deja, testas veikė nepatikimai. Tačiau proceso metu Vis-Korajus pastebėjo, kad sveikų žmonių kraujyje esančių vienų proteinų kiekis su amžiumi mažėja, o kitų – didėja.

Neurologas Tomas Rendo (Thomas Rando), Stenfordo ilgaamžiškumo centro direktoriaus pavaduotojas, 2005 metais vadovavo serijai eksperimentų, kurie vėliau glaudžiai persipynė su Vis-Korajaus darbais. „Kad organizmas išliktų sveikas ir darbingas, jam reikia kamieninių ląstelių, tačiau senukų kamieninės ląstelės nebeatlieka savo funkcijos, nes, pavyzdžiui, žaizdos gyja gerokai lėčiau“, – rašo laikraštis. Rendo iškėlė klausimą: gal būt „jaunas kraujas“ išjudins senukų kamienines ląsteles?

Jis eksperimentavo su pelėmis, suaugintomis viena su kita (šis metodas vadinamas parabioze). Autorius kalba apie rezultatus: „Jaunas kraujas“ aktyvavo senų pelių kamienines ląsteles, kurios greitai generavo traumuotus raumenis“. Jaunoms pelėms senas kraujas – priešingai, lėtino kamieninių ląstelių darbą ir audiniai gijo lėčiau. Rendo dar pastebėjo, jog senoms pelėms ėmė atsirasti naujos smegenų ląstelės.

Vis-Korajus ir Rendo ėmė bendradarbiauti. „Žinoma, kad proteinai, kurių kiekio kraujyje didėjimą ir mažėjimą pastebėjo Vis-Korajus, veikia biologinius procesus. Nejaugi jie paleidžia tuos procesus, kuriuos Rendo pastebėjo raumenų atsistatymo pavyzdyje? Kas, jei jie gali atjauninti smegenis?“ – aiškina autorius.

Vis-Korajus šį darbą pavedė aspirantui Saului Viljedai, kurį minėjome anksčiau. Viljeda, tyrinėdamas suaugintas peles, ištyrė: senų pelių, kaip ir senų žmonių kraujyje yra aukštas proteino CCL11 lygis. Jei to proteino įleidžiame jaunoms pelėms, jų atmintis ir gebėjimas mokytis silpnėja.

Vis-Korajus pasiūlė perpilti senoms pelėms kraujo plazmą iš jaunų pelių. Pasirodo, jog tokios pelės su atminties uždaviniais susitvarko ne blogiau, nei dvigubai jaunesnės už jas.

Viljeda ėmė tirti, kaip „jaunas kraujas“ veikia senų pelių genus. Jis atrado, jog „jauna plazma“ stimuliuoja genų, kurie įtakoja ryšio tarp neuronų stiprėjimą ir silpnėjimą, veiklą – tai yra procesą, ypač svarbų mokymuisi ir atminčiai.

Tuo pat metu kiti mokslininkai ištyrė, kad hormonas oksitocinas jaunina senų pelių raumenų audinius, veikiamos jaunos plazmos, senos pelės atgauna ištvermę.

„Visi tyrimai rodo vieną kryptį“, – rašo autorius. Kraujyje yra proteinai, kurie išsaugo audinių jaunystę ir kiti proteinai, kurie „sendina“ audinius. „Vis-Korajaus hipotezė sako: gimimo metu mūsų kraujyje yra daug proteinų, kurie teigiamai veikia mūsų augimą ir audinių gijimą. Suaugusiame amžiuje šių proteinų lygis smarkiai krinta“, – rašo autorius. Audiniai degeneruoja. Vietoje jų organizmas išskiria proteinus, veikiančius uždegiminius procesus. Chroniškas uždegimas naikina ląsteles ir pagreitina senėjimą.

Vis-Korajus pažymi: tai reiškia, jog organizmo ar atskiro organo amžių galima keisti į vieną ar kitą pusę.

„Iš verslo pusės „jauno kraujo“ perpylimas provokuoja įvairias problemas“, – rašo autorius. Kas, jei atsiras „juodoji rinka“, kur paaugliams bus išpumpuojamas kraujas tam, kuris daugiau sumokės, o vaikus grobs tiesiog gatvėje? Kyla pavojus, jog prekeiviai ims siūlyti dirbtinę ar nesaugią kraujo plazmą. Sveikatos apsauga – vienas pelningiausių nusikaltėlių ir aferistų sektorius, pažymi autorius.

Beje, gali paaiškėti, kad paprasčiausias „jauno kraujo“ įpylimas senukams neduos jokio efekto. „Vis-Korajus pripažįsta, jog jis tai įtaria. Jis mano, kad senukų atjauninimui gali prireikti galingesnės žaliavos, nei gamtinė plazma. Jis paskaičiavo, jog tai gali būti koncentruotas 10-20 jauninančių faktorių mišinys, į kurį įeina „jaunas kraujas“, papildytas antikūniais, kurie neutralizuotų senėjimo faktorių efektą „sename kraujyje“, – rašoma laikraštyje. Vis-Korajus jau įkūrė kompaniją Alkahest, kuri rengiasi separuoti plazmą ir iš jos elementų ruošti „jauninantį kokteilį“.

Kompanijos bendrakūrėjas Karolis Nikolčius (Karoly Nikolich) žurnalistams papasakojo, jog idėja gimė, kai jis sužinojo apie kinų milijardierių Čeną Din Chva (Chen Din-hwa). Jis mirė nuo Alzheimerio būdamas 89 metų. Jo anūkas Nikoličiui papasakojo, jog gyvenimo saulėlydyje jis sunkiai be atpažindavo artimuosius. Tačiau, kai gydant kitą ligą jam perpylė kraujo plazmą, Čeno protas staiga praskaidrėjo. Vėliau Čeno Din Chva giminaičiai investavo į Alkahest.

Leidinio teigimu, svarbiausių proteinų plazmoje, atsakančių už jaunėjimą ar senėjimą, paieška ir preparato iš jų kūrimas gali užtrukti 10-15 metų.

Šiuo metu Alkahest atlieka anksčiau išvardintus tyrimus su žmonėmis. Mastas nėra didelis: buvo leista dirbti su ne daugiau kaip 18 žmonių, lengva ar vidutine forma sergančių Alzheimerio liga, kurių amžius 50-90 metų. Kiekvienam tyrimo dalyviui per keturių savaičių kursą kartą į savaitę įpilama žmogaus „jaunos plazmos“ arba fiziologinio tirpalo. Vėliau seka 6 savaičių pertrauka, ir vėl – 4 savaičių kursas. Procesas anonimiškas: nei pacientai, nei slaugės, nei eksperimento vadovai nežino, ką pacientams suleidžia – plazmą ar tirpalą. Gydytojai tik stebi, ar pacientams pagerėja kognityvinė veikla. Rezultatai bus analizuojami spalio mėnesį.

Autorius pastebi problemas: Rendo nuogąstauja, jog jauninančių proteinų įpylimas per daugelį metų gali iššaukti vėžio atsiradimą. Vis-Korajus nusiteikęs optimistiškiau.